Architektų komanda KILD kartu su transporto ir infrastruktūros projektavimo įmone „TEC Infrastructure“ visuomenei įvertinti pateikė dviejų pėsčiųjų tiltų per Nemuną nuo Aleksoto iki Nemuno salos ir nuo Nemuno salos iki Karaliaus Mindaugo pr. projektinius pasiūlymus.
Su jais susipažinti nuo sausio 8 d. 14 val. galima Kauno architektų namų galerijoje, Vilniaus g. 22, Kaune. Projekto paroda-pristatymas veiks iki sausio 20 d., kasdien nuo 14 iki 19 val. Sausio 11 ir 12 dienomis parodos darbo laiku čia bus galima susitikti su projekto autoriais.
Urbanistinė aksonometrija – vaizdas iš šiaurės rytų pusės. Projekto vizual.
Apie projektą
Pėsčiųjų ir dviračių jungtis tarp abiejų Nemuno krantinių ir Nemuno salos bus įgyvendinta pastatant du tiltus. Mažesnysis tiltas jungs salą su Senamiesčiu bei Naujamiesčiu, didysis iš salos ves į H. ir O. Minkovskių gatvę. Abiejų tiltų prieigose numatytos papildomos viešosios erdvės – Nemuno tilto amfiteatrai, iš kurių bus galima grožėtis aplinkine panorama 360 laipsnių kampu, ir Kanalo tilto parko prieigų aikštė. Nuo vandens paviršiaus abu tiltai bus pakelti tik tiek, kad netrukdytų laivybai, o jų estetinis vientisumas išryškinamas erdviais tarpatramiais.
Du tiltai sudarys vientisą jungtį, kuri į vieną sistemą sujungs vystant ir plėtojant miestą svarbius objektus: istorinį Kauno miesto centrą, rekreacijai skirtą Nemuno salą, planuojamą Nacionalinį mokslo ir inovacijų centrą, planuojamą M. K. Čiurlionio koncertų salę, ir paskatins kairiojo kranto pramoninių teritorijų Aleksote bei žemutinėje Fredoje konversiją.
Tiltų ir prieigų kompozicija kurs optimalų pėsčiųjų ir dviratininkų susisiekimą tarp krantinių ir salos bei charakteringai ir organiškai išplėtos lokalias jungtis, kurs viešąsias erdves ties tilto atramomis ir upe.
Kanalo tiltas – krantinės tęsinys salos link formuos aikštę, parko prieigas ties Ugniagesių rūmais ir tolygiai mažės iki minimalaus tilto parko pusėje.
Nemuno tilto atramos bus papildytos amfiteatrais – demokratiška kelialyge erdve pasisėdėti su panoraminiu vaizdu ir aktyvioms veikloms prie vandens.
Nemuno tilto ažūriška konstrukcija sudarys lėkštos arkos formą – tiltas galuose tolygiai integruosis į charakteringas krantinių aukštutines terasas ir upės centre leis išgauti laivybai keliamus bei upių keliui privalomus optimalius gabaritus. Dėl arkinio charakterio ir santvaros ažūriškumo Nemuno tiltas darys minimalią įmanomą įtaką panoramose tiek iš artimų, tiek iš tolimų rakursų, taip pat taps charakteringu ikonišku miestoženkliu, pabrėžiančiu buvusio uostamiesčio charakterį.
Naujas upių miesto ženklas sujungs Ugniagesių sankryžą: Senamiesčio ir Naujamiesčio sankirtą, Nemuno salos parką ir Aleksoto krantą.
Vaizdas nuo Ugniagesių Rūmų sankryžos. Projekto vizual.
Idėja
Tiltų išraiška paremta paprasta idėja – minimaliai perteikti pėsčiųjų-dviračių jungtį tarp krantų ir ją praplėsti panoraminėmis viešosiomis erdvėmis ties tiltų atramomis. Tilto centras vizualiai minimalus, o pradžios platėja ir charakteringai integruojasi į krantus. Kompozicija prasideda archetipiška, minimalia dviatramio tilto išraiška tilto viduryje, specifinį charakterį suteikiant jo prieigoms – linija transformuojasi su jungties aplinka ir praplatėja kurdama viešąją erdvę, sujungiančią apatinę ir viršutinę krantinių terasas.
Tranzitinė trajektorija jungtyse virsta sustojimo ir susitikimo vieta, kur 360° bus matomas upių miestas. Šiam tikslui formuojamas dviatramis lėkštos arkos tilto siluetas leis išgauti minimalius gabaritus upės vagos erdvėje ir išplėtoti konstrukcijos atramas, kuriant kelialyges panoramines viešąsias erdves miestiečių pasibuvimams prie vandens. Tiltų išraiška nuosaiki, šiuolaikiškų techniškų detalių, neimituojanti, tektoniško ažūriško silueto, atskleidžianti konstrukcijos sąrangą – architektūrine kalba mena buvusio uosto infrastruktūrinį charakterį ir buvusius santvarinius tiltus šioje upės atkarpoje.
Vaizdas po tiltu – penktasis fasadas. Projekto vizual.
Istorinis pagrindas
Nemuno sala iki XX a. pr. buvo natūralus neurbanizuotas gamtos darinys – nepastovios formos sekluma upėje. Nuo 1917 m. čia veikė Žiemos uostas – suformuotas uosto pusiasalis su geležinkeliu ir išplėtota uosto infrastruktūra. 1974 m. iškėlus uostą, palaipsniui pradėtas kurti parkas, radikaliai pakeista kranto linija ir reljefas, panaikintas uostą formavęs pusiasalis, o uosto akvatorija transformuota į dabartinį kanalą.
XXI a. pradėti statyti svarbūs viešieji pastatai naujai suformuotoje saloje-parke. Siūlomi pėsčiųjų tiltai pėsčiųjų ir dviračių srautais sujungs abu Nemuno krantus (Senamiestį ir Naujamiestį bei atnaujinamą Aleksoto krantą) bei sustiprins Nemuno salos kaip centrinio parko – jungties ir rekreacinės zonos tarp abiejų miesto centrinės dalies krantų – funkciją.
Nemuno tiltas bus ikoniškas viešomis erdvėmis ir lengva ažūrine konstrukcija, sykiu nuosaikiai įkomponuotas Senamiesčio kaimynystėje. Architektūrine kalba didysis tiltas primins Nemuno salos vietoje veikusio uosto charakterį ir neišlikusius santvarinius tiltus Nemune, Kauno centre. Tokiu būdu nauja jungtis stiprins miesto savitumą ir suteiks naują formą viešajai erdvei prie vandens, atvers naujus vaizdus bei kartu primins apie buvusius istorinius uostamiesčio ženklus Nemuno akvatorijoje.
Vaizdas nuo Salos Santakos – krantinės laiptuotas praplatėjimas buv. bunos vietoje ties tilto atrama. Projekto vizual.
Projekto pristatymas:
• Kauno miesto savivaldybės interneto svetainėje www.kaunas.lt.
• „TEC Infrastructure“ pagrindinėje buveinėje L. Zamenhofo g. 3, Vilniuje, darbo dienomis 7.30–16.30 val. iki sausio 14 d.
• Paroda Kauno architektų namų galerijoje (Vilniaus g. 22) sausio 8–20 dienomis, nuo 14 iki 19 val. Čia naujasis projektas bus pristatomas išsamiausiai: 3D vizualizacijomis, vaizdo medžiaga ir maketu.
Viešas projektinių pasiūlymų svarstymas numatytas 2019 m. sausio 14 d. 17 val. Kauno miesto savivaldybės administracijos Mažojoje salėje, Laisvės al. 96, Kaune.
Projekto rengėjai KILD architektai:
Architektai-autoriai: Dominykas Daunys, Petras Išora, Ivane Ksnelashvili, architektė Ona Lozuraitytė.
„TEC Infrastructure“: konstrukcijų dalių vadovai Vilius Karieta ir Romas Dulieba, statinio projekto vadovas Mantas Markevičius.
Istorikas Gediminas Kasparavičius.
