1998 m. įkurta Polistireninio putplasčio asociacija (PPA) visa laiką iki pastarųjų metų savo pagrindiniu uždaviniu laikė statybos rinkos dalyviams ir visuomenei suteikti patikimos informacijos apie statybinio polistireninio putplasčio savybes bei jo tinkamą naudojimą.
Besikeičiantis gyvenimas, visų pirma, procesai susiję su klimato kaita, paskatino PPA imtis žymiai ambicingesnio tikslo – dabar ji siekia Lietuvoje sukurti ir plėtoti žiedinės ekonomikos segmentą, grįstą visų rūšių polistireninio putplasčio surinkimu, perdirbimu ir pakartotiniu panaudojimu.
„Jau daug metų esame Europos polistireninio putplasčio gamintojų asociacijos nariai, ir labai gerai žinome, kokie su putplasčiu susiję teigiami procesai vyksta Europoje, kokios inovacijos naudojamos. Norime visą tą žinių potencialą panaudoti Lietuvoje“, – sako PPA prezidentas Saulius Skrodenis. Europos polistireninio putplasčio gamintojų asociacija (European Manufacturers of Expanded Polystyrene, EUMEPS) yra įsipareigojusi, kad Europos EPS pramonė iki 2025 m. perdirbs 46 proc. EPS atliekų.
PPA yra įkūrę keturi EPS gamintojai –UAB „Baltijos polistirenas“, UAB „Kauno šilas“, UAB „Šilputa“ ir AB „Ukmergės gelžbetonis“, tačiau šią gegužę į asociacija įstojo Kauno įmonė „Circleplast“, kuri yra didžiausias EPS perdirbėjas Baltijos šalyse, šią vertingą žaliavą grąžinantis naujam gyvavimo ciklui.
„Dirbame su didžiausiais Europos Sąjungos putplasčio atliekų surinkėjais ir tiekėjais ir faktiškai dalyvaujame ES putplasčio žiedinėje ekonomikoje. Siekiame, kad Lietuva būtų tarp šios srities lyderių. Putplasčio grąžinimas naujam gyvavimo ciklui gali parodyti, kad esame atsakingi vartotojai“, – sako „Circleplast“ vadovas Remigijus Mieliauskas.
Polistireno granulė plius 98 proc. oro, tada – vėl granulė
Putplastis gaminamas būsimojo gaminio formoje kaitinant iki 1,5 cm skersmens dydžio polistireno granules, kurių tūris išsiplečia iki 50 kartų. Išsiplėtęs putplastis turi 98 proc. oro ir 2 proc. polistireno.
Polistireninio putplasčio asociacija savo tinklalapyje paskelbusi interaktyvų žemėlapį su nuorodomis, kur jos nariai priima po statybų likusio švaraus statybinio EPS atraižas, o kartu ir informaciją apie EPS perdirbėją „Circleplast“, kuris surenka ir perdirba kuo įvairiausios paskirties švarų putplastį.
Polistireninis putplastis perdirbamas dviem etapais. Iš pradžių jis smulkinamas ir presuojamas, o jo tūris sumažėja nuo 40 iki 90 kartų priklausomai nuo naudojamos įrangos. „Circleplast” supresuotą EPS perdirba į polistireno granules, kurios naudojamos naujiems produktams gaminti.
Prieš 70 metų išrastas putplastis gali būti perdirbtas daug kartų nesikeičiant jo savybėms. Dėl itin gerų termoizoliacinių savybių, tvirtumo ir lengvumo EPS naudojimas išplito į kuo įvairiausias žmogaus veiklos sritis.
Danijos aplinkos apsaugos agentūros užsakymu atlikto tyrimo duomenimis, perdirbant 1 kg EPS, sutaupoma 1,8 kg CO2 palyginti su visiškai naujo EPS gamyba.
Įsitraukia nauji rinkos žaidėjai
Nuo požiūrio į EPS pakuotes ar atraižas kaip į atliekas iki naujos vertės sukūrimo – tokiu keliu eina įvairūs ūkio subjektai, o tas pokytis jiems atneša naudos, kadangi atliekos paverčiamos produktu ir parduodamos tam, kas joms suteikia naują gyvavimo ciklą. Dar kartą panaudotas putplastis tampa statybiniu putplasčiuų, izoliacinėmis XPS plokštėmis, grindjuostėmis, namų apyvokos daiktais, apdailos profiliais, paveikslų rėmeliais, dviratininkų šalmais ir pan.
Putplastį iš bendro atliekų srauto išskiria ir perdirbimui paruošia Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras, ir kol kas tai daro vienintelis tarp tokių centrų. 2020 m. ARATC įsigijo danišką EPS kompaktorių ir 2021 m. juo supresavo maždaug 30 tonų polistireninio putplasčio. Į ARATC putplastis atvežamas iš šio regiono daugiagabaričių atliekų surinkimo aikštelių, kur gyventojai švarų EPS sudeda į didmaišius, skirtus tik EPS.
Tuo tarpu „Grigeo Recycling“, kurios pagrindinis tikslas – surinkti perdirbimui tinkamą popierių ir kartoną, investavusi į gamybinio putplasčio kompaktorių, iš didžiųjų prekybos tinklų parduotuvių surenka ir putplastį.
„Surinkdami putplastį ir išveždami jį perdirbimo įmonei vykdome savo įsipareigojimą bei misiją – plėtoti žiedinę ekonomiką. Naujausia mūsų investicija į putplasčio kompaktorių leido ne tik sumažinti pervežimo kaštus, bet ir į aplinką išmesti 2850 kilogramų mažiau CO2 per metus”, – sako „Grigeo Recycling“ vadovas Almantas Tamošiūnas.
Surinkta medžiaga „Grigeo Recycling“ sandėliuose Grigiškėse yra perkraunama į vilkiką ir išvežama perdirbimui į „Circleplast” įmonę Kaune. Tačiau investicija į kompaktorių leidžia į vieną vilkiką sutalpinti iki 6 tonų putplasčio, lyginant su 0,7 tonos iki inovacijos įdiegimo. Per mėnesį įmonė suspaudžia apie 3 tonas gamybinio putplasčio.
EPS rūšiavimas turi ateiti į kiekvieną kiemą
S. Skrodenis sako, kad Lietuvoje reikia sekti Skandinavijos pavyzdžiu ir gyventojams sukurti kur kas geresnes sąlygas apskritai plastikui ir konkrečiai putplasčiui rūšiuoti.
Pirmiausia, Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro pavyzdžiu turėtų pasekti visi kiti regionai. Ir tokios pastangos jau matyti, kadangi Lietuvos regioninių atliekų tvarkymo centrų asociacija Aplinkos ministerijos Atliekų ir žiedinės ekonomikos darbo grupei pateikė savo planus EPS kompaktorius pastatyti visuose regioniuose atliekų tvarkymo centruose. Tam tikimasi ES fondų finansavimo.
Kitas žingsnis tolimesnėje perspektyvoje – išskirti EPS iš bendro komunalinių atliekų srauto, kad gyventojai tai galėtų daryti jau savo kiemuose. Štai Danijoje atskirai nuo kitų atliekų EPS jau surenkamas pusėje savivaldybių, kuriose gyvena 54 proc. šalies gyventojų.
„Savivaldybės ir įvairios atliekų tvarkymo įmonės turėtų pasirūpinti EPS surinkimo tinklu, o gyventojai, neabejoju, dar kartą įrodys, kad yra sąmoningi vartotojai, kuriems rūpi aplinkos tausojimas. Juk turime puikų pavyzdį visos Europos mastu – taros užstato sistemą, kuri smarkiai švarina mūsų kraštą“, – sako PPA prezidentas.
PARTNERIO TURINYS
