Viešųjų pirkimų tarnyba šiuo metu rengia standartinę statybos rangos darbų sutartį, kuri padėtų spręsti ne vieną perkančiųjų organizacijų ir tiekėjų iššūkį. Šia sutartimi tikimasi pagreitinti viešųjų pirkimų procedūras, užtikrinti kokybišką sutarčių valdymą, padidinti pasitikėjimą viešaisiais pirkimais, tačiau laukia dar ilgos diskusijos.
Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius
Šiuo metu statybos sektoriaus viešieji pirkimai susiduria su dvejopais iššūkiais: vidiniais ir išoriniais. Išoriniai yra tie patys kaip ir privačiame sektoriuje – neapibrėžtumas medžiagų rinkoje ir darbo jėgos trūkumas. Šie aspektai neabejotinai daro įtaką konkurencingumui viešuosiuose pirkimuose. Tuo tarpu prie vidinių iššūkių priskirčiau nepakankamą perkančiųjų organizacijų kompetenciją, rengiant pirkimo dokumentus, nes reikšminga dalis viešųjų pirkimų procedūrų yra nutraukiamos ir ištaisius klaidas pradedamos iš naujo.
Rengiamas standartizuotos statybos rangos sutarties projektas
Analizuodami viešųjų pirkimų duomenis, atkreipėme dėmesį, kad šis sektorius, palyginti su kitais, yra konkurencingas – vidutinis tiekėjų skaičius pirkime yra beveik dvigubai didesnis nei viešųjų pirkimų sistemos vidurkis, atvejų, kai gaunamas tik vienas pasiūlymas, palyginti su kitais sektoriais, nėra daug. Tačiau mums kelia nerimą, kad rangos darbų sutarčių vykdymas yra problemiškas, Viešųjų pirkimų tarnyba gauna daug paklausimų, be to, gana didelė viešųjų pirkimų teisminių ginčų dalis yra iš statybų srities. Atsižvelgdami į tai, priėmėme sprendimą parengti standartizuotą statybos sutarties projektą, kuris įneštų aiškumo viešųjų pirkimų sistemos dalyviams, kaip teisingai ir teisėtai elgtis atskirose situacijoje.
Tiekėjams, priimant sprendimą, ar dalyvauti viešajame pirkime, labai svarbios sąlygos, kuriomis vieną ar kitą sutartį teks įgyvendinti. Šiuo metu susiklosčiusi situacija, kad kiekviena perkančioji organizacija ir perkantysis subjektas turi pasirengęs savo sutartį ir tiekėjas kiekvieną kartą turi su ja susipažinti, užtrunka jos derinimas tarp šalių. Tikimės, kad perkančiosios organizacijos naudosis tarnybos parengta standartizuota statybos sutartimi ir tokiu būdu statybos darbų viešuosiuose pirkimuose bus daugiau pasitikėjimo, sutartys bus pasirašomos greičiau ir jų vykdymas bus kokybiškesnis, iškils mažiau teisminių ginčų tarp sutarties šalių.
Po standartizuoto statybos rangos sutarties projekto įteisinimo tikimės kokybiškesnio sutarties vykdymo proceso ir didesnio pasitikėjimo tarp sutarties šalių.
Svarbiausios statybų, NT, inžinerijos naujienos – nepraleiskite!
Perkančiųjų organizacijų kvalifikacijos iššūkiai
Viešųjų pirkimų specialistai, kurie vykdo viešuosius pirkimus, turi reikalingų viešųjų pirkimų procedūrinių kompetencijų, tačiau probleminė sritis yra specialiosios kompetencijos – statybos, medicinos, IT srities ir kt. Kaip žinome, statybos darbų procesas yra sudėtingas ir reikalingos specialiosios žinios, todėl svarbus viešųjų pirkimų proceso skaitmenizavimas, standartizavimas ir vis didesnis centralizavimas, kad pirkimus vykdytų kompetentingi viešųjų pirkimų specialistai, kurie turi reikalingų atskiros pirkimo objekto srities kompetencijų. Tam reikalingi Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimai jau yra užregistruoti ir tikimės, kad netrukus bus priimti.
Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas
Nėra abejonės, kad standartizuotos statybų rangos sutarties laukia daugybė rangovų. Daug metų rašėme ir teikėme pasiūlymus siekdami, kad atsirastų standartizuotos sutartys. Viešųjų pirkimų tarnyba ėmėsi šito darbo. Tikimės, kad jau rugsėjį atsiras pirmoji versija, kuri bus aptariama su statybos sektoriuje veikiančių įmonių bendruomene, perkančiosiomis organizacijomis ir, po visų diskusijų, redakcijų, šis dokumentas bus patvirtintas. Standartizuota statybų rangos sutartis, jeigu ją įteisins, galės būti taikoma visose grandyse – tarp generalinio rangovo ir subrangovo, tarp užsakovo ir generalinio rangovo ir kt.
Padėtų spręsti esmines problemas
Šiandien viešuosiuose pirkimuose vyrauja neaiškūs kvalifikaciniai kriterijai, o turėtų būti labai aiškiai identifikuojama, kas gali dalyvauti konkursuose. Taip pat dažnai būna nepakankamai aprašytas pirkimo objektas, todėl perkančiosios organizacijos ir tiekėjai jį interpretuoja skirtingai.
Kita problema – ekonominio naudingumo kriterijai, kurie skirtingai interpretuoja pirkimo objektą, todėl sulaukiama skirtingų tiekėjų pasiūlymų.
Taip pat kartais pažeidžiamas lygiateisiškumo principas tarp užsakovo ir rangovo, kai pasirašoma teisiškai nesuderinta sutartis. Pastebima, kad dažniausiai nukentėjęs lieka rangovas. Manome, kad siekiant sutarčių standartizacijos galima įteisinti sutarčių lygiateisiškumą.
Iššūkių kyla ir dėl kainų – pabrangus statybinėms medžiagoms, pakilus darbo užmokesčiui, dažnai perkančioji organizacija nesulaukia tiekėjų pasiūlymų, nes šie nesutinka dirbti už rinkos neatitinkančias kainas. Manome, kad yra teisingos viešųjų pirkimų rekomendacijos, jog perkančioji organizacija prieš skelbdama konkursą pasitikrintų kainas rinkoje ir tik tada jį skelbtų. Šiuo metu perkančiosios organizacijos tą ir daro, bet, matome, kad realios kainos suplanuotų resursų neatitinka.
Lietuvos statybininkų asociacija turi lūkesčių, kad standartizuotoje sutartyje atsiras punktas dėl labai aiškių kriterijų, kada galima kainą indeksuoti, kada galima neskelbiant naujo konkurso taisyti, papildyti sutartį. Tikimės, kad tie kriterijai bus aprašyti standartizuotoje sutartyje, tuomet rangovai ir užsakovas turės labai aiškias amplitudes, kurios leis įgyvendinti statybų rangos sutartis nepažeidžiant viešųjų pirkimų įstatymo. Sutartis galėtų apimti ir papildomus darbus, pavyzdžiui, kaip galima įgyvendinti sutartį neskelbiant naujo konkurso ir nestabdant statybų ir kaip galima kompensuoti padidėjusius kaštus. Žinoma, sutartys apims bei išaiškins ir daug kitų rinkos dalyviams svarbių aspektų.
Vilniaus miesto savivaldybės Viešųjų pirkimų skyriaus vedėjas
Standartinė statybų rangos darbų sutartis galbūt palengvins procesą mažiesiems rinkos dalyviams, bet didžiosioms organizacijoms, pavyzdžiui, savivaldybei, gali kelti iššūkių. Kyla klausimas, ar ši sutartis tikrai bus universali.
Kiekvienu atveju perkančioji organizacija žino niuansus, su kuriais susiduriama, ir tam tikrus aspektus sutartyse nuolat tobulina. Mano nuomone, nelabai gali būti universalių sutarčių statybos darbams, nes jie yra ganėtinai skirtingi pagal grupes (susisiekimo komunikacijos, gyvenamieji ir negyvenamieji pastatai, inžineriniai statiniai). Kiekviena grupė turi savų niuansų ir kiekvienas pogrupis jų turi papildomų. Tad universali sutartis pilnai visiems netiks.
Nemažai perkančiųjų organizacijų statybos darbus vykdo vieną kartą į trejus, penkerius metus, joms gali būti sudėtinga sukurti tokią sutartį, kuri atitiktų jų poreikius ir neužkeltų pernelyg didelių reikalavimų rinkai bei rangovams. Perkančiosios organizacijos mėgsta riziką perkelti ant rangovų. Be abejo, kartais būna ir atvirkščiai, kai perkančioji organizacija nenusimato rizikų. Šiuo atveju Viešųjų pirkimų tarnybos iniciatyva yra sveikintina.
Pagrindiniai iššūkiai, su kuriais susiduriama rengiant pirkimus
Pastaruoju metu vykdydami pirkimus matome, kad projektuotojai ateina dempinguodami kainas arba jos tikrai neskatina stengtis suprojektuoti kokybiško projekto. Dažnu atveju netgi būna prioritetizuojami tam tikri statybos produktai. Ir perkančioji organizacija ne visada gali tai pamatyti. Dažnu atveju klaidos paaiškėja tik statybų rangos sutarčių vykdymo metu, gavus nekokybišką produktą, ir tai reikalauja papildomų laiko ir finansinių išteklių.
Mano siūlymas – keisti įstatymo nuostatą, kurioje numatyta, kad pirmiausia turi būti perkamas techninis projektas, o po to statybos darbai. Galima būtų leisti perkančiajai organizacijai nusipirkti generalinį rangovą, kuris būtų atsakingas ir už techninį projektą, ir už statybas.
Teigiamų pokyčių padėtų siekti kokybės kriterijai
Perkant generalinę rangą, labai svarbus yra statybos terminas ir įsipareigojimai, generalinis rangovas puikiai žino, su kokiomis rizikomis susiduria ir kaip tas rizikas suvaldyti. Kitas aspektas, kur mums tikrai reikėtų pažengti siekiant kokybiškesnio proceso, yra žalesnės technologijos. Tai BREEAM taikymas, kokybiškesnių produktų įkomponavimas, pastato ilgesnio gyvavimo ciklo užtikrinimas. Bet, pripažinkime, kad perkančiosioms organizacijoms dar sudėtinga visa tai perkelti į pirkimų dokumentus. Nors rinka pamažu juda link darniųjų viešųjų pirkimų.
Straipsnis paskelbtas žurnale „SA.lt“ (Statyba ir architektūra) | 2021 rugpjūtis-rugsėjis
Norite žurnalo tiesiai į namus ar biurą?
