Pirmenybė – klijuotosios medienos tilto jaukumui

Pirmenybė – klijuotosios medienos tilto jaukumui

Alberto tiltas
Alberto tiltas („Do architects“ vizual.)

Jau netolimoje ateityje sostinėje turėtų atsirasti naujas pėsčiųjų tiltas – moderni jungtis centrinėje miesto dalyje, tarp sparčiai besivystančio Saltoniškių ir Lukiškių rajonų. Bus dar viena galimybė lengviau kirsti intensyvaus eismo A. Goštauto ir Upės gatves bei neskubant pasimėgauti Neries tėkme ir pakrantėmis.

„Šiandien gyvename išskirtinai transportui pritaikytoje aplinkoje. Miesto gatvės, tiltai skirti automobilių eismui. Industrializacijos metu didieji miestai besąlygiškai augo, tačiau šiandien žmonės laisvai juda, kur jiems patogiau ir geriau, dėl to miestai priversti itin rūpintis gyvenimo kokybe juose. Džiaugiamės miesto rodomu dėmesiu lėto eismo infrastruktūrai ir todėl pasistengėme tiltą iki mažiausios detalės pritaikyti žmonėms“, – sakė „Do architects“ komandos vadovas Algimantas Neniškis.

Vilniaus miesto savivaldybės ir Lietuvos architektų sąjungos paskelbtame konkurse dalyvavo 9 projektuotojų komandos. Labiausiai atitinkančiu projektinei teritorijai galiojančius reglamentus ir geriausiu architektūriniu bei urbanistiniu sprendimu pripažintas „Do architects“ komandos bendradarbiaujant su „INHUS engineering“ sukurtas Alberto tiltas. Šis projektas iš kitų išsiskyrė kiek neįprasta klijuotosios medienos arkine konstrukcija ir urbanistiniu integralumu.

I vieta. Jaukumą kuriantis medinis arkinis Alberto tiltas

„Idėją suformavo pėsčiųjų srauto logika – judant pėsčiomis visada ieškome kuo trumpesnio kelio, net kertame kampus, išmindžiodami veją, – pabrėžė A. Neniškis. – Galvojant apie tiltą, pasirodė nuoseklu sujungti ne tik 2 viršutinius pėsčiųjų takus, bet ir visus keturis taškus, viršutinę ir apatinę terasas abiejuose krantuose. Analizuodami galimas konstrukcines schemas, atradome, kad arka paremta konstrukcija natūraliai suteikia tokią galimybę. Konstrukcijas numatėme medines, kad statinys būtų malonus, jaukus žmogui būti.“

Image00021
Alberto tiltas („Do architects“ vizual.)

Paklaustas, kaip tilto konstrukcijos bus apsaugotos nuo drėgmės ir tiesioginio vandens poveikio, A. Neniškis pakomentavo, kad formuojamas visas konstrukcijas dengiantis dažytų metalo lakštų kevalas. Jis veikia kaip atsparus važiuojamasis ir vaikštomasis paviršius bei konstrukcijų apsauga nuo vandens. Toks paviršius visiškai eliminuoja tiesioginės drėgmės poveikį medinei konstrukcijai ir yra racionaliai eksploatuojamas, valomas motorizuotomis priemonėmis bei lengvai atnaujinamas – perdažomas. Tinkamai apsaugotos pagrindinės laikančiosios konstrukcijos bus ilgaamžės ir nereikalaus papildomos priežiūros.

Pasak architekto, VGTU docento dr. Dariaus Linarto, recenzijose vertinusio projektų originalumą ir vientisą architektūrinę idėją, pasirinktas klijuotosios medienos medžiagiškumas būtų unikalus Vilniaus mastu ir suteiktų naujam tiltui išskirtinių bruožų, novatoriškumo, tvarumo (galvojant apie atsinaujinančių ir vietinių išteklių panaudojimą). Anot recenzento, vienas iš projekto privalumų – neiškylanti virš tilto arka, kuri miesto panoramose žiūrėsis organiškai, nepažeidžiant paveldo objektų teritorijų reglamentų. „Iškilios išorinės sijos kuria ištisinį suolą, o stikliniai turėklai užstoja vėją ir neriboja vaizdo. Taigi, galima pripažinti autorių teiginį, kad grynos konstrukcinės logikos forma išpildo kompleksiškus situacijos poreikius, kuria minimalistinę architektūrinę išraišką ir užtikrina ekonomišką realizaciją. Skirtingai nei daugelyje darbų, pagalvota ir apie svarbią patiltės zonos estetiką, kurią sėkmingai formuoja tektoniška medinių klijuotų sijų struktūra ir naktinis apšvietimas“, – rašoma recenzijoje.

„Po tilto apšviestomis medinėmis konstrukcijomis bus jauku kaip šviesiame mediniame kambaryje, – tvirtina architektas A. Neniškis. – Patiltė yra tilto pradžia, o tolygiai apšviestas jis iš tolo suvokiamas kaip charakteringas objektas mieste ir naujos miesto vystymosi krypties ikona.“

Architektas urbanistas Tadas Jonauskis: „Darbo stiprioji pusė – siekis sujungti upės krantus abiejuose pakrantės lygiuose. Apatinė upės terasa sujungiama laiptais, viršutinė – viename lygyje.“ Alberto tiltą projektavusi komanda – „Do architects“: Algimantas Neniškis, Andrė Baldišiūtė, Gilma Teodora Gylytė, Sabina Daugėlienė, Ignas Uogintas, Kasparas Žiliukas. Bendradarbiaujant su „INHUS engineering“.

II vieta. Miesto dominantė – vantinės konstrukcijos Neries vartai

Daugiausia plačiosios visuomenės simpatijų sulaukęs projektas, pavadintas „Neries vartais“, ekspertų komisijos buvo įvertintas antrąja vieta. Architektūrinės dalies autoriai – „Studijos 501“ architektai Ernesta Bagužaitė, Kristijonas Nenartavičius, Martynas Norvila – projekto urbanistinę idėją pagrindė unikaliomis jo vietos savybėmis. „Tiltas jungia krantus, kuriuose susiduria skirtingos architektūrinės išraiškos ir mastelio miesto dalys: istorine dvasia dvelkiantis žaliasis Žvėryno krantas ir šiuolaikine aukštybine architektūra formuojamas miesto centras. Tilto idėja – lokali dominantė – orientyras, žymintis svarbų miesto mazgą – patekimą į besiformuojančią Naujamiesčio dalį. Miesto centro panoramą papildo dar viena vertikalė, prisidėdama prie silueto išraiškingumo. Simboline prasme tiltas tampa Neries vartais į miesto centrą“, – rašoma „Studijos 501“ projekto pristatyme.

Image00004

Image00007
Neries vartai („Studijos 501“ vizual.)

Šio tilto pagrindinis akcentas – grakšti dominantė neabejotinai kurtų naują miesto ženklą. Tačiau jos mastelis ir svarba sukėlė abejonių vertinant projektą. Patys autoriai, nujausdami, kad naujoji vertikalė gali konkuruoti su jau esamais ir planuojamais aukštybiniais pastatais, pasiūlė A. Goštauto gatvės pusėje numatomo kvartalo urbanistiniam užstatymui, jei nenumatyta detaliajame plane, „atsitraukti nuo tilto ašies, formuojant erdvę tilto kaip orientyro matomumui“. Vertikalaus akcento buvimą dabartinėje aplinkoje palankiai įvertino komisijos nariai, pažymėdami, kad jis bus niveliuojamas, formuojant aplinkinių teritorijų užstatymą.

„Kartu su transporto infrastruktūros projektų rengėjais bendrovėmis „SRP projektas“, „Mutuus“ ir konstruktorių kolektyvu „Lt projektai“ suprojektuota „vantinė tilto konstrukcija, viena iš racionaliausių ir pažangiausių, labiausiai pasiteisinusių projektuojant didelio tarpatramio tiltus, šiuo atveju nebūtų privalumas, kadangi Neries upės tarpatramis toks nėra“, – rašoma projekto recenzijoje.

III vieta. Lakoniškas ir praktiškas dažyto plieno konstrukcijų sprendimas – „Lux Semita“

Trečiąją vietą laimėjęs įmonės „TEC infrastructure“, kurios specializacija – tiltų projektavimas, sprendimas patraukė komisijos dėmesį konstrukcijos optimalumu ir vizualiniu lengvumu, kuriuo grindžiama tilto estetinė koncepcija. Kaip teigiama architekto Dariaus Linarto recenzijoje, pagrindinė inovacija yra racionaliai pasirinkta tilto konstrukcinė schema – kombinuotasis kabamasis arka paremtas dažyto plieno konstrukcijų pėsčiųjų tiltas. Tamsi spalva dar labiau liaunintų tilto siluetą, o dažų blizgumas, anot autorių, padėtų atskleisti formą.

Image00022
Tiltas „Lux Semita“ („TEC infrastructure“ vizual.)

Plonumo efektas darbe iš tiesų pasiektas, tačiau dėl spalvos ypatumų reikia prognozuoti, kad naktinis tilto konstrukcijos apšvietimas būtų probleminis, o patiltės erdvė būtų gana nejauki ir industrinė net dieną (kas jaučiasi ir iš vizualizacijų). Nors darbo devizas išvertus iš lotynų kalbos reiškia „Šviesos kelią“, bet tą pavyko įgyvendinti tik su važiuojamosios dangos naktiniu apšvietimu“, – teigiama D. Linarto recenzijoje. „Šią tilto idėją galima apibūdinti kaip itin racionalią, gana neagresyviai ir korektiškai įsiliejančią į vietos kontekstą ir panoramas“, – apibendrina D. Linartas.

Tiltui įrengti Vilniaus miesto savivaldybės skirta iki 5 mln. suma buvo paskelbta konkurso sąlygose ir turėjo įtakos renkantis racionalius sprendimus. Metų pradžioje turėtų būti pasirašyta sutartis su projektuotojais ir rangovais. Telieka tikėtis, kad netrukus miestas pasipuoš dar vienu estetišku ir tvariu infrastruktūros statiniu, tapsiančiu miestiečių traukos objektu.

Straipsnis paskelbtas žurnale „SA.lt“ (Statyba. Architektura) | 2020 sausis.
Temos: „Do architects“, „Studija 501“, Alberto tiltas, Algimantas Neniškis, TEC Infrastructure

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Fill out this field
Fill out this field
Įveskite tinkamą el. pašto adresą.

Susiję straipsniai
Susiję straipsniai