Vieni naujausių, tuo pačiu nuo seniausių laikų žinomi ir šiuo metu pradedami plačiai naudoti pėsčiųjų tiltai yra vienajuostės kabamosios konstrukcijos. Vienajuosčiai kabamieji tiltai turi senas tradicijas Azijoje, Amerikoje ir kai kuriose Europos vietovėse.
Privalumas – unikalus konstrukcijos lengvumas
Seniausias išlikęs vienajuostis kabamasis tiltas yra „An-Lan“ (kin. „Vyro ir žmonos tiltas“) Pietvakarių Kinijoje. Šis aštuonių tarpatramių tiltas buvo pastatytas prieš 960 metų. Jo bendrasis 300 metrų ilgis tuo metu atrodė neįtikimas. Atsiradus didelio stiprumo plienui konstruktoriams buvo suteikta galimybė kurti itin lengvus ir novatoriškus vienajuosčius tiltus.
Ankstyvieji tokių modernių tiltų pavyzdžiai yra Birchervaido tiltas (Rene Waltheris, 1967 m.), Fraiburgo tiltas (Ulrichas Finsterwalderis, 1970 m.) ir Ženf-Linjono tiltas (Weiszas, Wenaweseris, Wolfensbergeris, 1971 m.).
Šiuolaikinė kabamoji vienajuostė konstrukcija yra ne tik viena grakščiausių, bet ir lengviausių pėsčiųjų tiltų konstrukcijų. Jos statybinis aukštis ir savasis konstrukcijų svoris, palyginti su kitų konstrukcinių tiltų, yra itin maži. Sklandžios kreivės formos vienajuostis tiltas puikiai įsilieja ir į miesto, ir į užmiesčio aplinką. Šios konstrukcijos privalumu galima laikyti ir mažą poveikį aplinkai, nes tokiam tiltui pastatyti reikalingas minimalus kiekis medžiagų. Vienajuostis tiltas gali būti įrengiamas nenaudojant klojinių ar kitų įtvirtinimų (pavyzdžiui, šlaito sutvirtinimo), kurie gali pakenkti natūraliai aplinkai. Kadangi vienajuosčio tilto konstrukcijos sandara yra paprasta, nėra deformacinių siūlių, jam reikia minimalios priežiūros.
Užduotis – išvengti kinematinės kilmės poslinkių
Vienas pagrindinių tokių kabamųjų tiltų trūkumų yra didelis jų deformavimasis veikiant asimetrinėms ir lokalinėms apkrovoms. Siekiant sumažinti tokių tiltų kinematinės kilmės poslinkius ant pagrindinių laikomųjų lynų, įrengiami sunkūs, dažniausiai gelžbetonio paklotai, neretai naudojamos ir iš anksto įtemptos gelžbetonio konstrukcijos. Pagrindinių laikomųjų lynų pradiniai įsvyriai įgauna iš dalies mažas reikšmes (1/50–1/40 tarpatramio ilgio). Būtina pažymėti, kad tai sukelia labai dideles tempimo jėgų reikšmes pagrindiniuose laikomuosiuose lynuose. Tai lemia šių elementų skerspjūvių matmenis ir tokių tiltų inkarinių pamatų masę.
Projektuojant tokius kabamuosius tiltus ypatingas dėmesys skiriamas jų dinaminei elgsenai. Vienajuostė konstrukcija dėl mažo lenkiamojo standžio ir nedidelės masės jautriai reaguoja į dinaminės ir aerodinaminės kilmės apkrovas. Todėl daugeliu atvejų būtina papildomai patikrinti dinaminę tokių tiltų elgseną.
Racionalūs tiltai iš plieninių juostų
Yra trys pagrindiniai vienajuosčių kabamųjų tiltų tipai: surenkamosios betoninės plokštės palaikomos plieniniais lynais (ang. prefabricated concrete slabs suspended on steel cables), įtemptojo gelžbetonio sistemos (ang. prestressed concrete systems) ir sistemos, kuriose naudojamos plieninės juostos (ang. systems using steel bands), atlaikančios tempimo jėgas.
Daugiausia pasaulyje yra sukonstruotų vienajuosčių pėsčiųjų tiltų iš surenkamųjų betoninių plokščių, palaikomų plieniniais lynais. Vienas tokių – 2009 metais pastatytas ilgiausias pasaulyje kabamasis vienajuostis Hodžio ežero (Lake Hodges) tiltas Kalifornijoje, San Diege, kurio bendras ilgis siekia 300 metrų (trys tarpatramiai po 100 metrų).
Vienajuostis pėsčiųjų tiltas „Punt da Suransuns“ Šveicarijoje.
www.mimoa.eu nuotr.
