• ruukki
  • tikkurila
  • tikkurila
  • ruukki

Nuo lempučių prie kūrybos

2014 balandžio 4 d.

Ar gali meno festivalis lemti miesto dalies ateitį? Kultūros renginiai pasaulyje dažnai naudojami kaip saldainis, padedantis atkreipti dėmesį į tam tikrą teritoriją. Tačiau šou pasibaigus kultūra dažnai lieka realiai įgyvendinamų verslo planų paraštėse.

Pramoninių pastatų likimas – kryžkelėje

Tikriausiai panašius planus kūrė ir Šendženo pakrantėje esančio stiklo fabriko savininkai „China merchants Shekou Industrial Zone Company Ltd“, skyrę apie 7 mln. eurų tam, kad teritorijoje būtų suorganizuota dalis tarptautinės urbanistinės–architektūrinės Šendženo–Honkongo bienalės. Kad jos idėjos taps ambicingos ilgalaikės strategijos pagrindu, nesitikėjo niekas.

Kai prieš trisdešimt kelerius metus Kinija nusprendė Šendženo miestą paversti specialia ekonomikos zona, iš kurios į pasaulį patektų Kinijos produkcija, didžiuliai Šeku uosto teritorijos plotai itin lengvatinėmis sąlygomis buvo išnuomoti vietos pramonės kompanijoms, kurių gaminiai turėjo sotinti pasaulio poreikius.

Šiandien, Kinijos rinkai solidžiai įsibėgėjus, o Šendženo miestui išaugus nuo kelių šimtų tūkstančių gyventojų „miestelio“ iki 14 mln. gyventojų urbanistinio centro, lengvatinių sutarčių terminai baigiasi, pramonė išsikelia šiauriau. Šeku industrinės zonos, kurioje yra ir elektros lemputes milijardais štampavęs stiklo fabrikas, laukia didžiulės transformacijos. Ar pramoniniai pastatai bus nušluoti nuo žemės paviršiaus ir juos pakeis pelningos tūkstančių būstų dėžutės bei komercijos centrai?

Bienalė pretenduoja padiktuoti sprendimą

Nebūtina naikinti istorijos tam, kad sukurtum ką nors nauja ir vertinga – nusprendė architektūrinės–urbanistinės Šendženo–Honkongo bienalės dalies „Vertės fabrikas“ programos kuratorius Ole Boumanas (Olandija). Nuo 2013-ųjų gruodžio tris mėnesius trukusi architektūros renginių programa tapo eksperimentu, turėjusiu parodyti, ar (ir kaip) industriniai stiklo fabriko pastatai gali būti pritaikyti kultūriniams, visuomeniniams renginiams ir ar tai gali tapti nuolatine veikla. Apskritai „Vertės fabrikas“ tapo precedentu architektūros bienalių kontekste – šįkart neapsiribota įspūdingu kelių savaičių šou, sutraukiančiu architektūros žvaigždes bei žiniasklaidą ir užgęstančiu iki kito sezono. Bienalės organizatoriai nusiteikė suprogramuoti ilgalaikius pasikeitimus mieste.

Žinoma, būta ir žvaigždžių, ir šou. Šendženo–Honkongo bienalė vyko dviejose vietose. Sandėlyje prie Šeku keleivinio uosto buvo įrengta paroda, pristatanti įvairias analizes ir improvizacijas tema „Urbanistinė riba“. Antrame taške, „Vertės fabrike“, savo ekspozicijas įrengė, kūrybines dirbtuves, seminarus, paskaitas organizavo pasaulinio garso architektūros (OMA, Olandija), dizaino („Droog“, Olandija) biurai, architektūros mokyklos (Berlage institutas Olandijoje; Masačiusetso technologijos institutas), muziejai (pavyzdžiui, MAXXI šiuolaikinės architektūros muziejus Romoje, Viktorijos ir Alberto muziejus Londone, MoMa modernaus meno muziejus Niujorke), architektūros institucijos (pavyzdžiui, San Paulo architektūros bienalė).

Profesionalią programą papildė pramogos ir edukaciniai užsiėmimai: turai su gidais, bendruomenių vakarėliai, restoranas ir kavinė. Ypatingo visuomenės dėmesio sulaukė fabriko teritorijoje įrengta 100 kvadratinių metrų ploto „Urbanistinė ferma“, kurioje, įkvėpti Honkongo gatvės turgų ir sodų ant stogų tradicijų, architektai suplanavo lysves įvairioms daržovėms. Lankytojai jas sodino, prižiūrėjo, o galiausiai suvalgė.

Tačiau pati svarbiausia bienalės programos dalis buvo patys fabriko pastatai, kurie, pasak O. Boumano, turėjo tapti ne fonu renginiams, o pagrindiniais aktoriais. Tarptautinė 15 architektų komanda fabriko pastatus minimaliai pakeitė taip, kad jų originali architektūra priblokštų lankytojus visu šiurkščiu industriniu grožiu. Įspūdingo dydžio mašinų salė su begaliniu betoninių kolonų tinklu ir raibuliuojančiu vandeniu, gaudžianti keliolikos metrų aukščio aklinų betono bokštų tuštuma, su plačia Šeku uosto panorama, atsiveriančia nuo aukščiausio pastato stogo, atskleidžia bienalės lankytojams tikrą, iki šiol nematytą fabriko veidą.

Idėjų generavimo fabrikas

O. Boumanas akcentavo, kad „Vertės fabrikas“ turėtų tapti ne tik scena kūrybinėms idėjoms pristatyti, bet ir vieta joms kurti, įgyvendinti. Tai aštuonias savaites ir darė naujai įkurta „Vertės fabriko“ akademija, kurios veiklos tęsimas būtų viena iš „Vertės fabriko“ ateities linijų.

    Komentarai

    statyba ir architektura
    archicad