• tikkurila
  • ruukki
  • tikkurila
  • ruukki

Naujajai Lietuvos architektūros meno tarybai keliami dideli lūkesčiai

2020 birželio 11 d.
vgtu architektura
VGTU nuotr.

Metų pradžioje sudaryta Lietuvos architektūros meno taryba sukėlė nemažai vilčių architektų bendruomenei. Bene pirmą sykį architektūra pripažinta meno šaka, toliau bus gilinamasi į jos problemas ir ieškoma sprendimų, kaip toliau vystyti Lietuvos architektūrą.

 

gintaute zemaityteGintautė Žemaitytė,

kultūros viceministrė

Lietuvos architektūros meno taryba įsteigta tam, kad prisidėtų prie ilgalaikės tęstinės architektūros kaip profesionaliojo meno ir kūrybinių industrijų srities politikos formavimo. Ši taryba Kultūros ministerijai taip pat teiks siūlymus ir rekomendacijas dėl architektūros vystymo, plėtros programų, valstybinio finansavimo prioritetų ir šaltinių, architektūros paveldo išsaugojimo, Lietuvos architektūros industrijos tarptautinio konkurencingumo stiprinimo, Lietuvos architektūros propagavimo šalyje ir užsienyje, architektūros studijų kokybės stiprinimo bei kitais reikšmingais šios srities klausimais.

Žmonės turėtų reikalauti kokybiškos architektūros ir patys prie jos prisidėti.

Taryba patarinės prioritetinėmis, strateginėmis kryptimis, kurioms reikėtų skirti daugiau dėmesio. Jas siūlys ne tik Kultūros ministerija, bet ir patys tarybos nariai – kompetentingi savo srities ekspertai iš įvairių architektūrinių organizacijų, taip pat universitetų, kuriuose dėstoma architektūra. Kaip vieną aktualiausių problemų šiuo metu būtų galima išskirti visuomenės supratimą apie kokybišką architektūrą, viešųjų erdvių sutvarkymą. Žmonės turėtų reikalauti kokybiškos architektūros ir patys prie jos prisidėti. Taigi taryba nagrinės ne tik Kultūros ministerijos iškeltus klausimus, bet ir pati inicijuos diskusijas tais aspektais, kuriuos manys esant labai svarbius ir aktualius Lietuvos architektūrai.

 

audrius ambrasasAudrius Ambrasas,

architektas, VGTU profesorius, Lietuvos architektūros meno tarybos pirmininkas

Tai, kad Kultūros ministerija atkreipė dėmesį į architektūrą kaip meno šaką, tikrai džiugina. Juk architektūros išliekamoji vertė iš esmės ir yra daugiau susijusi su jos menine kokybe, o ne tik kaip nekilnojamojo turto objektų verte. Būtent kūrybinė architektūros dalis prašosi daugiau dėmesio ir diskusijų. Architektūros profesionalus vertinimas ir architektūriniai konkursai yra svarbūs siekiant kokybiško aplinkos formavimo. Ne mažiau svarbus ir architektūros matomumas visuomenėje bei visuomenės edukacija.

Opus klausimas yra ir architektų autorinės teisės – štai, pavyzdžiui, net tokio išskirtinio objekto kaip M. Žilinsko galerijos Kaune rekonstrukcijai nepasitelkiami jo autoriai, o viskas pakišama po viešųjų pirkimų volu ir tai gresia architektūriniais praradimais. Dažnai pavojuje atsiduria ir naujasis architektūros paveldas – vadinamoji sovietmečio architektūra. Minimas problemas vienaip ar kitaip stengiasi spręsti pavieniai entuziastai ir nevyriausybinės organizacijos. Bendrą vektorių šioms pavienėms pastangoms galėtų suteikti Architektūros centro įsteigimas, apie kurį kalbama dar 2015 m. tuometinio kultūros ministro patvirtintose Architektūros ir dizaino plėtros gairėse.

Išliekamoji architektūros vertė yra susijusi su jos menine kokybe.

Kalbant apie architektus, šių specialistų Lietuvoje ruošiama tikrai daug, bet paradoksas tas, kad jų kūrybinė energija per mažai panaudojama formuojant mus supančią aplinką. Reikėtų dėti visas pastangas, kad gabiausi architektai kurtų projektus čia, o ne ieškotų darbo užsienyje. Tam labai svarbu užtikrinti kokybiškos architektūros filtravimą, kurio, deja, dažnai pristinga viešųjų pirkimų sistemoje.

Valstybė, finansuodama perteklinį architektų rengimą, turėtų pasirūpinti ir Lietuvos architektūros sklaida užsienyje – parodos, paskaitos, leidiniai. Taip pat užsienio ambasadose dirbantys kultūros atašė galėtų pasidomėti tose šalyse skelbiamais architektūriniais konkursais ir apie juos informuoti mūsų architektų bendruomenę.

 

gerda antanaityteGerda Antanaitytė,

architektė, Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities valdybos pirmininkė

Dėl savo kompleksiškumo architektūra yra sunkiai prilyginama kitoms kultūros sritims, todėl ilgą laiką buvo kiek nuošaliau nei muzika, dailė, teatras ar kiti menai. Lietuvos architektūros meno tarybos sukūrimas yra labai svarbus – jos veiklos sritys aiškios, aktualios ir viena kitą papildančios. Pagrindinis lūkestis šiai tarybai, kad ji turėtų išsikėlusi tikslus ir per savo kadenciją juos įgyvendintų.

Šiandien būtina skatinti kokybišką architektūrą ir plačiai atverti duris jos sklaidai.

Šiandien būtina skatinti kokybišką architektūrą ir plačiai atverti duris jos sklaidai. Gera architektūra yra ilgalaikė investicija, kurianti pridėtinę vertę, šią sąvoką turi suprasti ne tik architektai, bet ir užsakovai privačiame bei viešajame sektoriuose. Tai turėtų būti prioritetu.

Kita ypač svarbi sritis – architektūros eksportas. Norėdami tapti sektoriaus lyderiais tarptautinėje rinkoje, turime eksportuoti kokybę, o ne kainą. Tik tuomet, kai savo šalyje turėsime aukštą architektūros lygį, kokybiškai dirbančių architektų kritinę masę, galėsime juos eksportuoti. Norint tai įgyvendinti būtina kokybiškos architektūros sklaida ir propagavimas bei architektūros studijų kokybė. Lietuvoje dar trūksta progresyvumo, pavyzdžiui, Olandija taip pat yra nedidelė valstybė, tačiau visame pasaulyje garsėja gera architektūros mokykla ir sutraukia gabiausius studentus iš viso pasaulio. Būtent to norisi palinkėti Lietuvai – drąsiai žengti pirmyn ir gerinti studijų kokybę.

 

Straipsnis paskelbtas žurnale „SA.lt“ (Statyba. Architektura) | 2020 balandis-gegužė

Norite spausdinto žurnalo kiekvieną mėnesį tiesiai į namus?

Prenumeruokite metams vos už 20 eurų!

Komentarai

statyba ir architektura
archicad