• tikkurila
  • ruukki
  • ruukki
  • tikkurila

Mokslinių tyrimų centras: turinys nustelbia formą

2015 gegužės 7 d.

2004 metais Lietuvoje veiklą pradėjusi biotechnologijų įmonė „Teva Baltics“/„Sicor Biotech“ pernai įgyvendino planus sutelkti savo padalinius vienoje vietoje. Molėtų plento pradžioje, šalia administracinio ir gamybinio įmonės pastatų, baigtas statyti „Teva Baltics“/„Sicor Biotech“ mokslinių tyrimų centras – 1200 kvadratinių metrų ploto, 2 aukštų su cokoliu pastatas.

Atsižvelgta į statinio naudotojų pastabas

Projekto architektūrinės dalies vadovas, bendrovės Vilniaus architektūros studijos (VAS) architektas Vytautas Augustinavičius atkreipia dėmesį – pastatas nedidelio tūrio, nedidelis ir vertinant VAS įprastais statinių mastais, bet itin įspūdingo turinio – čia naudojama ypatinga laboratorinė įranga. V. Augustinavičius juokauja – inžinierius čia buvo kur kas reikalingesnis nei architektas. Projektuojant inžinerines dalis VAS specialistai (su architektu dirbo konstruktoriai Audrius Rinkevičius, Laimonas Stikleris, Šarūnas Vitkauskas, Arūnas Vižinis, Modesta Voverytė, Ingrida Zadorožnienė) šiame projekte bendradarbiavo su bendrove „Prosfera“.

Projekto valdytoju tapusi bendrovė Statybos inžinierių konsultantų biuras atliko ir techninę priežiūrą, kaip teigė projekto dalyviai – itin griežtą.

Kuriant laboratorijos projektą gamybiniuose pasitarimuose dalyvavo visos suinteresuotos pusės: nuo užsakovo iki būsimų naudotojų – mokslininkų, kurie irgi reiškė nuomonę dėl kabinetų ir laboratorijos įrengimo. Išsamūs kiekvienos detalės aptarimai netapo dantų skausmu projektuotojams. Priešingai – projektuojant pastatą, skirtą moksliniams tyrimams, konsultacijos, patarimai buvo svarbūs ir pageidaujami. Pagrindiniu projektuotojų konsultantu tapo laboratorijos mokslininkams vadovaujantis Piotras Chmielevski.

 Griežti reglamentai netapo problema

V. Augustinavičius gali išvardyti daugybę priežasčių, kodėl VAS komandai patiko dirbti tarptautinei kompanijai. Trumpai tariant – šiame projekte užsakovams nereikėjo įrodinėti akivaizdžių dalykų, pavojingai laviruoti statybos techninių reglamentų džiunglėse.

„Dirbdamas Lietuvos rinkoje nė neprašomas siūlai: jei kur nors pastatysime perdangą, suskirstysime pastatą, apsieisime be gaisrinio gesinimo sistemos įrengimo; jeigu čia padarysime langą, nereikės dūmų šalinimo sistemos ar priešgaisrinių durų. Kai panašius sprendimus rekomendavau šiuo atveju, užsakovai nustebo: kodėl taip siūlai? Mano kvalifikacijos neprireikė“, – juokėsi architektas.

Kaip tik todėl jo kolegos turbūt pastebėtų, kad gaisrinės saugos priemonių šiame mokslinių tyrimų centre daugiau, negu įprasta matyti. Projektuojant sistemą buvo vadovaujamasi griežčiausiais pasaulinės praktikos reikalavimais. Tad buvo įrengta automatinė gaisro gesinimo sistema, gaisrinis gesinimas, čiaupai, hidrantai gaisrinei technikai prijungti, dūmų šalinimo sistema, vandens rezervuarai, siurbliai, priešgaisrinės durys.

Nereikėjo projektuotojams ir ieškoti priežasčių išvengti pastato pritaikymo neįgaliesiems. „Vadovaujantis Lietuvos normomis, mokslo paskirties pastatai turi turėti neįgaliesiems pritaikytus sanitarinius mazgus kiekviename aukšte, tinkamo pločio koridorius, liftus ir pan. Nors išties šiam pastatui liftų nereikėjo, nes į kiekvieną ant šlaito pastatyto pastato aukštą galima patekti tiesiai iš lauko.

Komentarai

Nemokami mokymai architektams ir inžinieriams
statyba ir architektura
archicad