Studentų bendrabučiai prieš keletą metų laikyti vienais energiškai neefektyviausių gyvenamųjų pastatų. O ir apie jų modernizavimą kalbėta be didelio entuziazmo. Šiandien padėtis keičiasi. Viešųjų investicijų plėtros agentūra (VIPA), kuruojanti aukštųjų mokyklų ir profesinio mokymo įstaigų bendrabučių modernizavimo programą, jau gali parodyti pavyzdžių, kaip atrodo renovuoti bendrabučiai. Džiugina ne tik išvaizda, bet ir geresnė pastatų energinio efektyvumo klasė.
Finansuoja per Europos investicijų banko valdomą fondą
JESSICA (ang. Joint European Support for Sustainable Investments in City Areas) – viena iš šiuo metu Lietuvoje įgyvendinamų finansų inžinerijos iniciatyvų, kurią įkūrė Europos Komisija ir Europos investicijų bankas, bendradarbiaudami su Europos Tarybos vystymo banku. JESSICA sudaro galimybių Europos Sąjungos (ES) valstybėms narėms investuoti dalį joms skirtos ES struktūrinių fondų paramos į Miesto plėtros fondus, kuriais siekiama pagerinti gyvenimo sąlygas miestų teritorijose ir užtikrinti miesto bendruomenių tvarumą.
Išnagrinėjus galimybes tokią iniciatyvą taikyti Lietuvoje, buvo nutarta panaudoti JESSICA lėšas investicijoms į energijos naudojimo efektyvumo didinimą, taigi – į daugiabučių namų ir aukštojo mokslo bei profesinio mokymo įstaigų bendrabučių atnaujinimą (modernizavimą).
Įgyvendinant Europos Komisijos iniciatyvą JESSICA, Lietuvos aukštojo mokslo ir profesinio mokymo įstaigoms numatoma suteikti iki 20 mln. eurų lengvatinių paskolų studentų bendrabučiams atnaujinti. Europos investicijų bankas, valdantis JESSICA kontroliuojantįjį fondą, atrinko dvi institucijas – VšĮ Centrinę projektų valdymo agentūrą ir UAB Viešųjų investicijų plėtros agentūrą, kurios veikdamos kartu kaip finansų tarpininkas teikia ir administruoja lengvatines paskolas Lietuvos valstybinių aukštojo mokslo ir valstybinių profesinio mokymo įstaigų studentų bendrabučiams atnaujinti.
Pagal švietimo ir mokslo ministro bei aplinkos ministro patvirtintą programą modernizuojami studentų bendrabučiai, pastatyti pagal iki 1993 metų galiojusius statybos techninius normatyvus. VIPA bendrabučiams renovuoti teikia lengvatines paskolas ir kelia reikalavimus, kad atlikus modernizavimo darbus pagerėtų gyvenimo sąlygos studijuojantiems jaunuoliams, padidėtų energinis pastatų naudingumas, būtų racionaliau eikvojama energija šiems objektams šildyti.
VIPA ekspertas Antanas Budraitis pasakojo, kad lėšos lengvatinėms paskoloms pagal bendrabučių atnaujinimo programą skiriamos taikant Europos Komisijos JESSICA iniciatyvą. JESSICA iniciatyvos lėšos – tai atlyginamos ES struktūrinių fondų paramos investicijos į tvariųjų miestų projektus.
„Teisiniai pamatai, kurie leido imtis bendrabučių renovacijos, buvo padėti 2011 metais. Buvo įteisinta finansavimo schema – lengvatinės paskolos, o pinigai skiriami per Europos investicijų banką. Šios programos principas panašus į daugiabučių atnaujinimo programos modelį“, – pasakojo A. Budraitis.
Įgyvendinant bendrabučių atnaujinimo programą VIPA atlieka finansinio tarpininko vaidmenį. Agentūra po projektų ir mokslo įstaigų įvertinimo skiria paskolas bendrabučiams modernizuoti.
Paprasčiau priimti sprendimus
Dar prieš imantis studentų bendrabučių modernizavimo programos skeptikai tvirtino, kad šie pastatai yra labai prastos statybų kokybės, juos atnaujinti praktiškai neįmanoma – labiau apsimoka nugriauti. VIPA ekspertas A. Budraitis sutinka, kad studentų bendrabučiai yra specifiniai pastatai.
„Jeigu svarstytume radikaliai – griauti ar modernizuoti, galbūt pirmas variantas paimtų viršų. Tačiau analizuojant technines galimybes paaiškėjo, kad pernelyg sudėtingų renovacijos darbų nėra, studentų bendrabučiai mažai kuo skiriasi nuo įprastų daugiabučių gyvenamųjų namų. Statybiniu požiūriu išskirtinumo nėra“, – sakė VIPA atstovas.
Jeigu lygintume senų daugiabučių ir studentų bendrabučių modernizavimo darbų eigą, pastaruosius renovuoti netgi yra paprasčiau. Mat bendrabučių šeimininkas yra vienas – mokymo įstaiga. O daugiabučio bendraturčiai yra visi gyventojai, kiekvienas jų turi savo nuomonę apie atliekamus darbus, tad statybininkai dažnai susiduria su nenumatytais trukdžiais, dėl kurių darbai vyksta lėčiau, negu būna numatyta. Modernizuojant bendrabučius tokių trukdžių išvengiama.
Anot A. Budraičio, paprasčiau sprendžiami ir finansavimo klausimai, nes skolinasi irgi vienas juridinis asmuo – viešosios įstaigos statusą turinti mokymo įstaiga. Nereikia šaukti gyventojų susirinkimų, organizuoti kitų procedūrų, būtinų daugiabučiams modernizuoti – sprendimai priimami kur kas paprasčiau.
Daugiausia darbų – sostinėje
Modernizuojant studentų bendrabučius dažniausiai termoizoliuojamos jų išorės sienos, atnaujinamas ir šiltinamas stogas, keičiama vidaus šildymo bei karšto vandens tiekimo sistema, atnaujinama elektros įranga. Taip pat sutvarkoma ventiliacijos sistema, modernizuojami liftai.
Šios priemonės leidžia pasiekti pagrindinius tikslus – didinti energinį pastatų efektyvumą, mažinti energijos išlaidas ir gerinti studentams gyvenimo sąlygas.
Šiuo metu yra suteikta šešiolika paskolų studentų bendrabučiams atnaujinti, lygiai tiek pat atnaujinta arba dar atnaujinama studentų bendrabučių. Daugiausia jų modernizuojama Vilniuje, Saulėtekyje. Du studentų bendrabučiai atnaujinami Kaune, po vieną – Panevėžyje ir Pervalkoje.
Apie studentų bendrabučių modernizavimo programą
Programoje dalyvauja 7 mokymo įstaigos.
Renovuojama 16 studentų bendrabučių.
Bendra paskolų suma – apie 11,8 mln. eurų.
Jau išmokėta apie 70 proc. lėšų.
Trys projektai užbaigti ir priduoti, aštuoni – baigiamosios stadijos. Aštuoni bendrabučiai renovuojami sostinės studentų miestelyje, Saulėtekio alėjoje.
Visi bendrabučiai numato pasiekti C energinio efektyvumo klasę (iki renovacijos buvo D ir E). Planuojamas skaičiuojamasis energijos sutaupymas po renovacijos – 52 proc.
Bendras renovuotų bendrabučių plotas – 91 tūkst. kv. metrų.
Gyvenančių studentų skaičius renovuojamuose bendrabučiuose – 6700.
Bendrabutį renovuoti sudėtingiau nei įprastą daugiabutį
Studentų bendrabučio modernizavimo darbų rangovas – bendrovė „Altitudė“. Jos vadovas Kęstutis Biekša pripažino, kad tam tikros specifikos atnaujinant pastatą būta. „Visas procesas – kiek kitoks, negu modernizuojant daugiabučius. Čia gyvena labai daug studentų. Atsirasdavo ir tokių, kurie norėdavo patikrinti darbų kokybę, ar gerai viskas pritvirtinta“, – juokavo K. Biekša. Modernizuoti dvylikos aukštų pastatą nebuvo labai lengva. Sienos nebuvo lygios, o jos gana aukštos – apie 40 metrų. Darbams atlikti laiko irgi nebuvo skirta daug – 6 mėnesiai. Todėl viską reikėjo atlikti ir kruopščiai, ir greitai. Renovuojant pastatą fasadai termoizoliuoti mineraline vata naudojant ventiliuojamąją sistemą. Taip pat apšiltintas pastato cokolis, stogas, pakeista jo danga. Pastato viduje atnaujinta šildymo sistema. |
Studentų bendrabučio, esančio sostinės Saulėtekio alėjoje 25, renovacijos darbai vyksta jau į pabaigą. Modernizuotas pastatas ne tik įgavo šiuolaikinę išvaizdą – jis tapo energiškai efektyvesnis, studentai galės mėgautis kur kas geresnėmis gyvenimo sąlygomis.
