Praėjusią savaitę Kauno Žaliakalnio rajone degė šimtametis medinukas. Nors dar prieš kelis metus buvo diskutuojama, kaip apsaugoti šiuos unikalius Kauno statinius, atrodo, jog iki šiol nėra imtasi veiksmų plano juos išsaugoti.
Kauno miesto tarybos narys, Žaliakalnyje augęs Donatas Večerskis prieš kelis metus teigė, jog medinis Kaunas nyksta ir tai jis įvardino kaip tragediją.
Portalui SA.lt Kauno politikas tvirtino, jog šiandien medinukų situacija pasikeitė tik ta prasme, kad daugelio medinių namų, su retomis išimtimis, būklė dar labiau pablogėjo. Jis apgailestauja, jog dažnai pamirštama, kad Kauno tarpukario architektūra vertinga ne tik modernizmo statiniais, bet ir medinukais.
„Dabar Kaune esame labiau susikoncentravę į modernizmo architektūrą, o medinukai tarsi liko šešėlyje. Akivaizdu, kad valstybė, o ir savivaldybės dar neturi veiksmingo instrumento kaip išsaugoti šį mūsų paveldą. Kauno savivaldybė turi programą, per kurią padedama tvarkant paveldinių namų fasadus. Matome, kad ji yra veiksminga, tačiau ne medinukams.
Taip pat akivaizdu, kad ne tik pati medinė architektūra, bet ir jos priežiūra, remontas yra labai specifiniai, tad reikia kitokių priemonių.
Prieš kelis metus su kolegomis pabandėme ieškoti būdų, kaip galima būtų sukurti tikslinę programą, tačiau atsitrenkėme į įstatyminius apribojimus, kurie susiję su tuo, kad daugelis medinukų priklauso privatiems asmenims.
Tad turime reikalą, kuris yra neišspręstas valstybės lygiu. Kadangi nėra kryptingos šio paveldo išsaugojimo politikos, viskas vyksta fragmentiškai ir kaip pavienės iniciatyvos“, – sakė D. Večerksis.
Savanorių pr. 63 medinukas 2007 metais (N. Lukšionytės nuotr. – archimede.lt)
Savanorių pr. 63 adresu stovintis medinukas prieš savaitę degė nakties metu. Naujienų portalas „Kas vyksta Kaune“ ryte skelbė, jog viena kaunietė „Instagram“ socialiniame tinkle atsitiktinai buvo pastebėjusi jai nepažįstamo asmens įkeltą vaizdo įrašą, kuriame matoma kaip žmogus pila degų skystį į liepsnojančio namo vidų.
Anot Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovės Justinos Kazragytės, kitą dieną po gaisro policijos pareigūnai, atlikdami ikiteisminio tyrimo veiksmus dėl turto sugadinimo ir sunaikinimo, nustatė ir sulaikė 18-metį jaunuolį, galimai įvykdžiusį šią nusikalstamą veiką. Šis Žaliakalnio medinukas 2017 metais buvo degęs du kartus.
Svarbiausios architektūros, interjero ir paveldo naujienos – nepraleiskite!
Tarp kauniečių ėmė sklisti kalbos, jog medinukas, kuriame kadaise butą nuomavo rašytoja Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė, buvo padegtas tyčia, siekiant prestižiniame Kauno rajone pradėti naujus nekilnojamo turto projektus.
Paklaustas, kiek realios tokios prielaidos, D. Večerskis turėjo kitą versiją.
„Matyt, visokių atvejų būna. Apie Palangos Kurhauzo, kuris, ačiū Dievui, dabar atstatomas, gaisrą taip pat buvo kalbama, kad tyčia padegtas. Bet norisi tikėti, kad dabar jau nebe tie laukiniai laikai. Manau, kad dažniau taip nutinka dėl nepriežiūros bei savavališkai apsigyvenančių veiklos“, – teigė Kauno miesto tarybos narys.
Virš šimto metų istoriją skaičiuojantis medinukas nebuvo įrašytas į Kultūros vertybių sąrašą, dėl ko kyla abejonių, ar namo savininkai užsiims restauracijos darbais.
Savanorių pr. 63 medinukas 2014 metais (N. Lukšionytės nuotr. – archimede.lt)
„Bent jau pačius vertingiausius penkiasdešimt medinukų reikia atrinkti ir suaudituoti, kas su jais darosi bei pasistengti išsaugoti, padedant savininkams juos tinkamai prižiūrėti. Keista, kad negirdėti specialistų keliamo aliarmo, girdžiu tik entuziastų balsus“, – sakė D. Večerksis.
Pašnekovas pridūrė, jog problemą gilina tai, jog yra per mažai kalbama apie Lietuvos miestų medinį paveldą.
„Gyventojai, tų namų savininkai ar paveldėtojai tiesiog nesuvokia tiek pačių medinių namų vertingųjų savybių, tiek ką jie suteikia miestui, jo unikalumui.
O juk tai ne tik architektūra, bet ir paties miesto istorija. Miestams išaugus, nebejaučiame senojo miesto gyvenimo būdo, tempo ir mastelio. Pavyzdžiui, Kauno užmiestis ir „kurortai” su savo poilsio vilomis dabar miesto praryti. Tų užmiesčio vilų išsaugojimas padėtų viso miesto istorijos pasakojime regimai fiksuoti tam tikrus taškus.
Man atrodo, jog mes užvaldyti mūro ir stiklo, o su mediniais namais jaučiamės nejaukiai, lyg jie liudytų mūsų nemiesčioniškumą. Bet juk tai reiškia tik tai, kad mes nesame atradę ir supratę medinės architektūros paveldo vertės“, – kalbėjo D. Večerskis.
