Medis interjere: architektai ieško laikui nepavaldžių, išjaustų sprendimų

Vida Kuzmickaitė 2022 balandžio 5 d.
Medinis namas KernavėjeTik SA
Aistės Rakauskaitės nuotr.

Medis ir jo siluetas lydi lietuvius nuo seniausių laikų, o šiandien vis dažniau atranda vietą architektų projektuose ir žavi savo estetiškumu, natūralų žmogaus gyvenimo ritmą atliepiančiais sprendimais. Apie medinius elementus interjere, jų kontekstualumą ir iššūkius kalbamės su Laima Čijunskaite, architekte, architektūros studijos LUNAARCH įkūrėja.

Įkvėpimas kurti

„Labai vertinu natūralumą darbe ir gyvenime: natūralų maistą, audinius, medžiagas. Manau, kad natūralios, kokybiškos statybinės ir apdailos medžiagos – nepavaldžios laikui“, – sako architektė L. Čijunskaitė.

Pašnekovė akcentuoja, kad gamtinė medžiaga savyje turi sunkiai paaiškinamą trauką, jaukumą, švelnumą: „Liestis prie medinio ar marmurinio paviršiaus yra visai kas kita nei prie imitacinio. Tokios medžiagos, tinkamai panaudotos, žymiai ilgiau išlaiko aktualumą, o taip ir pats objektas tampa nepavaldus laikui. Savo kūryboje stengiuosi, kiek tik leidžia galimybės, parinkti natūralias, kokybiškas medžiagas, perduoti šį suvokimą užsakovui.“

Medis interjere

„Sveikintina ieškoti savitumo, remtis supančia aplinka. Lietuva yra maža šalis, tačiau joje yra labai daug kontekstualios architektūros pavyzdžių. Turime estetiškos tradicinės lietuviškos architektūros, kur panaudoti unikalūs puošybos elementai. Mūsų šalies gamta, koloritai tikrai įspūdingi, tad įkvėpimo kūrybai turime išties daug. Manau, kad projektuojant tiek išorę, tiek vidų labai svarbus kontekstualumas, funkcionalumas ir estetika“, – pasakoja L. Čijunskaitė.

Kalbėdama apie medinius interjerus, architektė išskiria ir suderinamumą: „Medis, nors ir jauki, tačiau ir labai aktyvi apdailos medžiaga, tad jei siekiama sukurti šiuolaikišką jaukų ir lengvą interjerą, svarbu taiklūs medžiagų ir koloritų tarpusavio deriniai. Reikėtų neperkrauti vidaus erdvių medžiu, derinti skirtingas medžiagas, formas ir tekstūras. Tokiu būdu sukuriamas tinkamas fonas medienos grožiui atsiskleisti.“

Būtini funkcionalūs sprendimai

L. Čijunskaitė įsitikinusi, kad interjere naudojamos medžiagos yra tikrai ne vienintelis kokybiškos erdvės kriterijus. Jos teigimu, medinis, kaip ir bet koks kitas, interjeras pats savaime netaps geras, jei nebus suvaldyta erdvė: teisingai suprojektuotos proporcijos, funkcionalumas, šviesos žaismas. Todėl kūryboje architektė pirmiausia stengiasi orientuotis į funkcionalius sprendinius ir iš jų išplaukiančią estetiką bei siekia atliepti erdve besinaudojančio žmogaus poreikius.

„Nusprendus interjere panaudoti medį, labai svarbu jį kompleksiškai derinti su kitomis medžiagomis. Rinkdama derinius, visuomet stengiuosi juos vertinti objekte, o ne salone ar studijoje. Projekto vietoje, priklausomai nuo natūralios šviesos, erdvės mastelio, žymiai tiksliau atsiskleidžia spalva ir tekstūra.

Tačiau net labai kokybiško, prabangaus medžio naudojimas paviršiuose gali tapti agresyvus, jei jo per daug ar jis ne vietoje. Labai svarbu išskirti prioritetus: kurie paviršiai būtinai turėtų būti mediniai, o kuriose vietose geriau sustoti ir leisti akims pailsėti.“

Planavimo iššūkiai

Dėl savo natūralumo medienos žaliava yra skirtingų atspalvių – uosis natūraliai rausvas, o pušis gelsva. Architektūros studijos LUNAARCH įkūrėja sako, kad dažnai interjere tenka jungti skirtingų medienų derinius. Pavyzdžiui, Lietuvoje dominuoja pušiniai langai, tačiau grindims dažniausiai renkamasi ąžuolą. Tad, net ir dengiant paviršius ta pačia alyva ar beicu, galutinis rezultatas skiriasi.

„Žiūrint dar atidžiau, net ir ta pati medienos rūšis, priklausomai nuo vietovės, kurioje medis augo, turės skirtingą ryškumą, rievių skaičių. Labai dažnai salone užsisakius grindis, realybėje jos atvyksta kitokio atspalvio, ryškumo. Kiekviena lenta turi savitą vaizdą. Suvaldyti šiuos niuansus gali būti nemenkas iššūkis, tam reikia žinių, patirties ir kantrybės“, – atskleidžia L. Čijunskaitė.

Architektė siūlo atkreipti dėmesį į tai, kad medis, būdamas natūrali medžiaga, veikiamas saulės ir kitų veiksnių, ilgainiui kinta – pilkėja, blunka. Tai ypač aktualu išorės paviršiams ar labiau saulės apšviestoms vidinėms erdvėms. „Pavyzdžiui, medinis maumedžio fasadas Lietuvos klimato sąlygomis po kelių sezonų papilkės ir vaizdas bus visai kitas nei per pirmus metus. Man toks natūralus medžiagos virsmas yra be galo gražus. Paviršiai keičiasi, kaip ir keičiamės mes. Tačiau siekiant gero ilgalaikio rezultato, kintamumo veiksnį įvertinti svarbu.“

Alternatyva – pigesnės imitacinės medžiagos?

Šiuo laikotarpiu, brangstant natūralioms medžiagoms, atsiranda daug skirtingų imitacinių medžiagų. Vidaus ir išorinėse erdvėse naudojami paviršiai, atrodantys kaip natūrali medžiaga, bet iš tikro esantys originalo imitacija. Labai populiarėja medžio imitacijos vinilinė grindų danga, laminatas, keraminės plytelės, plastikinės dailylentės ir panašios medžiagos.

Ši tendencija galioja ne tik medienai. Dažnai lietuviškuose interjeruose matomas pavyzdys: marmuriniai virtuvės stalviršiai. „Kiekvienas su akmeniu dirbantis specialistas pasakys, kad marmuras yra netinkama medžiaga virtuvės stalviršiui, nes gali įgerti skysčius. Jis naudojamas nebent tada, kai virtuvė yra reprezentacinio pobūdžio, nėra ruošiamas maistas. Šiuolaikiniuose interjeruose matau labai daug marmuro imitacijos virtuvės stalviršių, tai populiaru“, – teigia L. Čijunskaitė.

Architektės manymu, tikrasis grožis slypi natūralume: „Man asmeniškai medžiagos imitavimas kūryboje nėra priimtinas, esant galimybei stengiuosi to vengti. Manau, kad natūralume tikrasis grožis. Kad ir kokia kokybiška būtų imitacija, ji negali atstoti gamtinės medžiagos savybių, šilumos, kurią ji spinduliuoja.“

Natūralios medžiagos interjere įsitvirtins ilgam

Prie projektų ne tik Lietuvoje, bet ir Ispanijoje, Indijoje, Graikijoje prisidedanti L. Čijunskaitė pastebi, kad šiose šalyse medienos naudojimas nėra toks populiarus dėl klimato sąlygų ir medžiagos trūkumo. Lietuvoje, atvirkščiai, medis nuo seno yra labai galinga ir vertinga statybinė ir dekoratyvinė medžiaga.

„Matydama tendencijas, manau, kad, nepaisant to, jog natūralus medis vis labiau brangsta, Lietuvos architektūroje jis visuomet išlaikys aktualumą. Galbūt keisis apdirbimo technologijos, padengimo tendencijos, stilistika. Tačiau noras turėti dalelę Lietuvos gamtai būdingo natūralumo savo namuose – išliks“, – medžio aktualumą būsimuose projektuose apibendrina architektė.

pastatas

Svarbiausios architektūros, interjero ir paveldo naujienos – nepraleiskite!

    Komentarai