Top Baneris

Liftas, gaminantis elektrą

2015 sausio 13 d.
Pasidalykite straipsniu

Lietuvoje dar naujas, bet pastaraisiais dešimtmečiais visoje Europoje populiarinamas universalaus dizaino principas jau duoda vaisių: senstanti visuomenė pertvarko gyvenamąją aplinką, pritaikydama ją savo būsimiems poreikiams. Aplinka turi būti patogi sunkiau judantiems, prasčiau matantiems ar silpniau susiorientuojantiems asmenims.

Lifto prireikia ne tik senyviems žmonėms

Visuomenė suvokia – niekas nenukentės, jei aplinka bus kuriama atsižvelgiant pirmiausia į neįgaliųjų poreikius: tai, kas svarbu jiems, dažniausiai tinka ir sveikiesiems. Tam tikro laipsnio ir trukmės neįgalumą, ypač susijusį su judėjimo apribojimu, daugelis patiria kur kas anksčiau, negu sulaukia pensinio amžiaus. Kaip tik tie ankstyvi incidentai dažną priverčia pirmąkart susimąstyti, kad laukti senatvės norėtųsi būste, kuris bent jau turi liftą.

Bendrovės „Klaipėdos liftas“ direktorius Julius Kazakevičius patikslina – liftas turėtų būti tiek erdvus, kad į jį būtų galima patekti ir su rateliais. Už tai dar padėkos ir vaikų vežimėlius stumiantys ar dviračius aukštyn boginantys kaimynai. Daugelio liftais šiandien besinaudojančių daugiabučių gyventojų dar laukia būtinybė renovuoti eksploatacijos terminus viršijusius įrenginius. Tai gera proga atsakingai apsvarstyti lifto renovacijos detales. Šiuolaikinės technologijos praplečia sprendimų diapazoną – įrengti erdvesnį, žmonėms su judėjimo negalia tinkamą liftą galima ir toje pat ankštoje sovietinio lifto šachtoje.

Tai viena priežasčių, kodėl bendrovės „Klaipėdos liftas“ vadovas rekomenduoja ne lopyti liftus keičiant susidėvėjusias detales, bet pasinaudoti daugiabučių renovacijos projektams valstybės skiriama dosnia parama ir pakeisti juos naujais.

„Lietuvoje iki šiol daugiausia – apie 70–80 proc. – baltarusiškų, Mogiliove sovietmečiu pagamintų liftų. Galima užtikrintai pasakyti: jei gyventojai nepasikeis liftų pasinaudodami modernizacijos projektais, per artimiausius 5 metus vis vien turės tai padaryti, tik tada nebegaus paramos, – sakė
J. Kazakevičius. – Nežinau, kaip reikėtų skaičiuoti, kad pasirodytų, jog tai atlikti neapsimoka. Be to, keičiant liftą pasitelkus paramą vienareikšmiškai šį reikėtų rinktis ne už 100 tūkst. litų, o už 120 ar 140 tūkst. litų (skaičiuojant 9 aukštų namui), nes tada liftą galima įsirengti didesnį, su platesnėmis durimis, aukštesnės energinio efektyvumo klasės. Naujuose pastatuose draudžiama įrengti mažesnius liftus ir duris, negu to reikalauja neįgaliųjų standartai, tad kodėl tai reikėtų daryti senuose daugiabučiuose?“

Bendrovės „Klaipėdos liftas“ direktorius pripažino – nėra tokių detalių senuose liftuose, kurių auksarankiai meistrai nesugebėtų pagaminti. Tik klausimas, ar ilgai tai apsimokės daryti augant ne tik medžiagų kainai, bet ir darbo užmokesčiui.

Metų naujiena – hibridinė pavara

Šių metų pagrindinė naujiena liftų rinkoje – koncerno „Schindler“ gaminiuose pradėta diegti perteklinę energiją generuojanti, taigi įrenginio energinį efektyvumą didinanti, pavara.

„Panašiu principu veikia ir hibridiniai automobiliai – juose stabdžių energija generuojama į akumuliatorių ir tada vėl naudojama varikliui sukti. Lifto atveju reikėjo išrasti pavarą, kuri tuo pat metu yra ir pavara, ir generatorius, o svarbiausia – reikėjo išrasti ir dažnio keitiklį, kuris į vieną pusę naudotų tinklo įvado energiją, į kitą – tą chaotiškai generuojamą elektros energiją ir paverstų ją tinkamo dažnio bei įtampos energija“, – aiškino bendrovės „Klaipėdos liftas“ direktorius.


Pasidalykite straipsniu
    Komentarai

    Rekomenduojami video