Kvartalinė renovacija – nebe miglota ateitis, o realybė. Tokią žinią skelbia Aplinkos ministerija, jau davusi startą demonstraciniam pilotiniam projektui Šiauliuose, Birštone bei Utenoje. Atnaujinti kvartalai turėtų tapti akstinu keistis ne tik šių, bet ir visų šalies miestų veidui. Nors specialistai vieningai sutaria, kad iš esmės pasiryžimas sukti kompleksinio kvartalų atnaujinimo keliu – sveikintinas, tačiau dėl šiandien apsibrėžtų įgyvendinti darbų nuomonės kiek išsiskiria.
Vadovavosi tam tikrais kriterijais
Aplinkos viceministrės Daivos Matonienės teigimu, trijuose šalies miestuose startuojantis pilotinis projektas, kaip būtų galima plėtoti kvartalinę renovaciją, ne tik apsiribojant daugiabučių namų modernizacija, energiniu efektyvumu, bet ir sprendžiant infrastruktūros ir kitus klausimus, rengiamas visai Lietuvai.
„Praėjusiais metais dalyvauti šiame projekte buvo pakviestos visos 60 savivaldybių, susidomėjimą pareiškė apie 20. Vienas miestų pasirinkimo kriterijų – pasirengimo kvartalinei renovacijai lygmuo. Pavyzdžiui, Birštonas anksčiau dirbo vadovaudamasis „Eco-Life“ programa, pagal kurią buvo pasirengęs techninį energinį kvartalo auditą, galimybių studijas, Šiauliai pagal ankstesnį „Urban Energy“ projektą – vieno kvartalo dokumentaciją, o Utena techninius projektus parengė iš savivaldybės biudžeto lėšų. Taigi šie miestai galėjo startuoti greičiausiai“, – įvardijo D. Matonienė.
Kitas svarbus atrankos kriterijus – įgyvendinto pilotinio projekto pritaikymo visoms kitoms 57 savivaldybėms galimybės. Antai Šiauliai pasirinkti kaip didžiųjų, Birštonas – kurortinių, o Utena – vidutinių ir mažesnių miestų atstovai. Anot aplinkos viceministrės, šie reprezentaciniai pilotiniai projektai taps pagrindu sprendžiant, kokios teisinės, organizacinės, vadybos priemonės taikytinos skatinant kvartalinį renovavimą.
„Svarbu sukurti ne kokias nors programas, mechanizmus, o išties gyvybingus pavyzdžius, viską daryti kuo greičiau, efektyviau, kokybiškiau, ir kalbant apie pastatų renovaciją, ir aplinkos tvarkymą. Pirmasis Lietuvos žengtas žingsnis pradėti renovaciją nuo energiškai neefektyviausių namų yra labai teisingas. Mūsų monitoringas rodo, kad tokie pastatai po modernizacijos sutaupo net iki 60–70 proc. energijos. O žvelgiant į perspektyvą, labai svarbus ir skatintinas tampa įvairių priemonių – ir energinio efektyvumo, ir infrastruktūros sprendimų, ir žaliųjų zonų įrengimo, ir automobilių statymo vietų išplėtimo – sujungimas. Tvarkant kvartalą kompleksiškai, išlošia visi. Kvartalinė plėtra gali iš esmės pakeisti miestų veidą, padidinti teritorijų patrauklumą“, – neabejoja aplinkos viceministrė D. Matonienė.
Naujų dviračių neišradinės
Anot pašnekovės, nors nuo 2008-ųjų kvartalinę renovaciją pradėję vokiečiai kol kas didelės gausos pavyzdžių neturi, partnerių iš Vokietijos patirtis Lietuvai gali būti puikus pradžiamokslis, kad nereikėtų iš naujo išradinėti tai, kas jau sėkmingai funkcionuoja.
„Iš vokiečių pirmiausia galime pasimokyti, kaip sukurti palankią teisinę aplinką, kad būtų mažiau biurokratizmo, ir patį organizacinį, vadybos modelį, kaip būtų galima suvienyti daug skirtingų interesų turinčius subjektus. Taip pat koks turėtų būti savivaldybių vaidmuo, kaip jos galėtų aktyviau įsijungti į šiuos procesus.
