Top Baneris

Laikas – pinigai: ekspertai įvardijo, kaip statyti efektyviau ir sklandžiau

2023 gegužės 1 d.
Tik SA

Laikas ir kaina – du itin reikšmingi kriterijai, svarbūs visiems statybų projektų dalyviams. Tiek užsakovams, tiek projektuotojams, tiek rangovams, o valstybės įmonių vykdomų statybų atveju – ir visiems Lietuvos mokesčių mokėtojams. Lietuvoje net 70 proc. visų statybų yra atliekama iš šalies biudžeto lėšų, todėl efektyvesnės ir sklandesnės statybos yra visos Lietuvos interesas.

Itin dažnas klausimas statybų sektoriuje Lietuvoje – kaip statyti daugiau už mažiau?

Siekiant atsakyti į šį klausimą, portalas „SA.lt“ surengė vebinarą „Statybų planavimas, trukmė bei jų tiesioginis ryšys su statybų kaina“, kuriame statybų sektoriaus ekspertai diskutavo apie tai, ką reikia daryti, norint statyti efektyviau ir pigiau.

„Viconus“ projektų direktorius Darius Kvedaravičius, „Staticus“ projektų direktorius Giedrius Valantinas ir advokatas, advokatų kontoros „AVOCAD“ partneris Laurynas Staniulis aptarė esamus statybų planavimo ir valdymo procesus, didžiausius kylančius iššūkius ir problematiką, statybų technologijų naujoves ir gerąsias užsienio šalių praktikas, padedančias sutaupyti ir mažiau eikvoti.

Ekspertai sutaria, kad reikalingą pokytį galima pasiekti skiriant daugiau dėmesio projektavimui, tam pasitelkus inovatyvias technologijas ir skaitmeninius sprendimus. Be to, Lietuvoje dėl itin aštrios konkurencijos nėra susiformavusi praktika dalytis žiniomis, todėl reikalinga diegti dalijimosi bei inovacijų kultūrą, skatinti bendradarbiavimą, partnerystę ir mokymąsi vieniems iš kitų.

Statybos prasideda nuo sutarties ir projekto

Paslaugų kaina mažėja, kai joms sunaudojama mažiau resursų. Statybose itin brangus išteklius yra laikas, kuris dažnai prarandamas nesuvaldžius rizikų ir susiduriant su nenumatytomis kliūtimis. Specialistai sutaria, kad statybose viskas prasideda nuo sutarties ir projekto.

„Ne laikas statybas optimizuoti ir jų trukmę dėlioti kai viskas jau vyksta statybų aikštelėje. Laikas, pinigai, kokybė, galutinis rezultatas yra projektuojami dalykai. Mes juos turime suprojektuoti. Pakabinčiau medalį tam, kas įvykdytų statybas pagal pirminį planą be jokių optimizacijų. Optimizuodami nežinome, kiek „priveliame“ ateičiai ar nukrypstame nuo projekto“, – sako „Viconus“ projektų direktorius Darius Kvedaravičius.

Pasak advokatų kontoros „AVOCAD“ partnerio Lauryno Staniulio, statybų projekto perdėto optimizavimo, nereikalingo resursų švaistymo, laiko gaišimo ir aplinkos teršimo išvengti galima į statybų projekto valdymą integruojant teisinio projekto valdymą, kuris nulemia efektyvų biudžeto naudojimą ir tinkamą terminų įgyvendinimą.

„Iki šiol vyraujanti dažniausia praktika – teisininkai projekte dalyvauja epizodiškai, tik tada, kai iškyla konkrečios problemos. Tuomet jie veikia reaktyviai šalindami atsiradusias kliūtis, tačiau toks darbas tikrai nėra efektyvus. Kuo ankstesnėje stadijoje teisininkai įsijungia, tuo darbas gali būti efektyvesnis, nes jie užkardo rizikas, užtikrina darbų vykdymą pagal grafiką ir biudžeto taupymą“, – sako L. Staniulis, teigiantis, kad rizikų nepavyksta suvaldyti ir dėl netinkamo statybų sektoriaus vertinimo.

Anot teisininko, projektavimo etapas statybose yra pats svarbiausias, todėl pasitelkiant kuo daugiau kompetencijų jam turi būti skiriamas ypatingai didelis dėmesys.

„Turbūt niekam nėra tekę susidurti su projektu, kuris būtų be klaidų. Būtent projektinės klaidos yra vienas iš esminių trūkumų, kuris daro įtaką projekto įgyvendinimo terminams. Rangovai neturėdami tam tikrų sprendinių ar tam tikrų mazgų negali vykdyti darbų. Sustojus vienam rangovui, prasideda grandininė reakcija. Vienas nebaigia savo etapo ir negali užleisti fronto kitam rangovui. Tuomet prasideda chaosas, kurį suvaldyti yra labai sudėtinga“, – sako L. Staniulis.

„Staticus“ projektų direktorius Giedrius Valantinas teigia, jog statybų gairės sėkmingiausiai yra nubrėžiamos tuomet, kai projektavimo stadijoje dalyvauja konkretus rangovas, kuris ir atlikinėja darbus.

„Projektavimas yra esmė, tai akivaizdu. Užsienio praktika tokia, kad projektai pradedami vystyti su specialistais. Pavyzdžiui, mes, „Staticus“, esame fasadų specialistai, esame įtraukiami į vystymo etapus labai anksti. Vis dėlto dažniausiai Lietuvoje turi tik specialsitą projektuotoją, kuris darbų neatlieka, o tai yra problema, nes projektuotojas nebūtinai galvoja praktiškai ar žino naujausias technologijas. Todėl jis gali suprojektuoti taip, kaip tinka standartams, bet vėliau projektas bus nuolat keičiamas, nes yra atsiradę naujos technologijos ir efektyvesni įgyvendinimo būdai“, – sako G. Valantinas.

Taupoma ne ten, kur reikėtų

Siekiant sutaupyti yra svarbu žinoti, kur pataupyti galima, o kur ne. Pigiausia planuojama kaina ne visada reiškia mažiausią galutinę kainą, juolab – mažiausias laiko sąnaudas. Galvodami, kad gali optimizuoti sąnaudas, statytojai dažnai nusprendžia didžiąją dalį procesų pasidaryti patys, nors tam jie neturi nei kompetencijos, nei patirties, nei resursų. Tokie projektai dažnai būna nuostolingi ar netgi pasibaigia bankrotu.

„Nekilnojamojo turto rinka atrodo labai patraukli, galinti generuoti didelius pelnus, todėl šioje rinkoje sutinkame daug avantiūristų, kurie ateina į statybų sektorių nepasiruošę. Jie dažnai turi tik techninį projektą ir iškart puola statyti, darbo projektas rengiamas eigoje. Ir ką tuomet turime: vienas rangovas pasirengia savo dalies darbo projektą, kurio sprendiniai nesuderinti su kito rangovo darbo projektu. Dėl to turime neatitikimus – iš pradžių atrodo, kad kažkur optimizavome išlaidas, bet, vienam rangovui įgyvendinus sprendinius, kito rangovo sprendiniai pabrango labiau nei mes sutaupėme kitoje vietoje“, – sako L. Staniulis.

Kai darbai sustoja – grafikas tampa neįgyvendinamu, deramasi dėl papildomų darbų, pravedimų, skaičiavimų. Visa tai yra laikas. Pasak L. Staniulio, užsakovai privalo suprasti šias rizikas ir jų kainą.

„Kai prasideda problemos, statybų planas griūva. Jei statybos yra investicinės, aš investuoju milijoną, aš skaičiuoju, per kiek man laiko reikia pastatyti, kad gaučiau grąžą. Jei užtrunku daugiau laiko nei planavau, patiriu brangius nuostolius“, – sako L. Staniulis.

Projekto valdymo svarbą akcentuojantis teisininkas pabrėžia, kad užsakovas vienas nėra pajėgus aprėpti visų sričių: „Pirminiame etape atrodo „aš darysiu pats, nusisamdysiu projektuotojus, kurie supranta ir padarys, o aš sutaupysiu“, bet vietoje to užsakovas gauna brangius sprendinius, daug klaidų projektavime, projekto įgyvendinimo terminas išsitempia, o projektinė grąža – minusinė.“

Vienas iš vaistų – skaitmenizacija

Reikalingą pokytį galima pasiekti pasitelkus inovatyvias technologijas ir skaitmeninius sprendimus. Tiek projektavime, tiek projektų įgyvendinime. Ekspertai neigia mitą, kad skaitmenizacija aktuali tik didžiausioms statybų įmonėms. D. Kvedaravičius įsitikinęs, kad investuoti į aukštąsias technologijas yra tikrai verta turint omenyje tai, kiek tai sutaupo laiko.

„Šiais laikais yra daugybė skaitmenizacijos įrankių, galinčių didinti darbų kokybę. Anksčiau tai galėdavo daryti tik didelės įmonės, nes tam reikia investicijų – tiek iš projektuotojų pusės, tiek rangovų. Bet tai yra pinigų klausimas, o investuoti verta – tik taip pakelsite kokybę, kitaip aš nematau kaip. Kažkas piešia rankomis, kažkas naudoja 2D. Jie užtrunka kelias savaites. Su naujausiomis technologijomis tą patį darbą padarome per 30 minučių“, – teigia D. Kvedaravičius.

G. Valantinas mano, kad mažesnėms įmonėms investuoti į skaitmenizaciją yra netgi labiau naudinga nei didžiosioms: „Didelėje įmonė sudėtingesnės procedūros, nes jos patys procesai didesnės apimties, todėl daugiau ką reikia skaitmenizuoti. Maža įmonė skaitmenizavimui gali įsigyti paprastesnius atviro kodo sprendimus, kuriuos gali prisitaikyti licencijos pagrindu be pernelyg didelių investicijų. Mitas, kad tik didelės korporacijos leisti sau skaitmenizavimą. Iš tikrųjų yra beveik atvirkščiai.“

Naujausios tendencijos rodo, kad statybos keliasi į gamyklas – didžiausi projektai yra įgyvendinami gaminant fabrikuose ir vežant į objektą tik surinkimui.

„Šiandien yra daug priemonių, kurios leidžia viską gaminti fabrikuose. Tai yra itin efektyvu. Todėl visi dideli projektai ir toliau skatins skaitmenizaciją, bus vis daugiau įrankių, o jei mažosios įmonės į tai neinvestuos, jos tikrai neatlieps poreikių, nepasieks efektyvumo ir ilgainiui bus labai sunku konkuruoti“, – sako G. Valantinas.

Reikia skatinti dalijimosi kultūrą

Dėl skaitmenizacijos svarbos sutariantys specialistai teigia, kad siekiant geriausiai ją išnaudoti yra svarbu dalintis informacija, tačiau kol kas Lietuvoje tai yra didelė problema.

„Siekiant geriausių skaitmenizacijos rezultatų, statybos projektavimo sektorius turi dalintis duomenis, sinergija yra reikalinga, bendradarbiauti reikia, bet su bendradarbiavimu yra sunku… Mes ne visada norime savo žiniomis dalintis“, – teigia D. Kvedaravičius, kuriam pritaria ir G. Valantinas.

„Statybų skaitmenizavime turbūt esminė problema yra ne įrankiai, o pasitikėjimas, drąsa pasidalinti. Reikalinga suprasti, kad ta informacija, kurią tu turi, tau pačiam yra naudinga tiek, kiek ją moki susivaldyt, bet jei žiūrint į visą projektą, tavo žinios yra neįkainojamos, galinčios padėti viską įgyvendinti daug efektyviau“, – sako G. Valantinas.

Anot „Staticus“ projektų direktoriaus, Lietuvoje turėtų būti dažniau žvelgiama į pavyzdžius užsienyje, kur dalijimosi kultūra neša naudą visiems statybų sektoriaus žaidėjams.

„Pasitikėjimas yra fundamentali dilema, ją Lietuvai reikia spręsti. Skandinavijoje pasitikėjimas yra ženkliai aukštesnis. Labai iškalbinga yra tai, kad Skandinavijoje netgi nėra tokio dalyko kaip techninė priežiūra, už tai visiškai atsakingas rangovas. Tai ženkliai palengvina procesą, nuima stresą, bet to link reikia ilgai eiti’, – teigia G. Valantinas.

Ne kiekvienas lietuvis gimęs būti statybininku

Vebinaro „Statybų planavimas, trukmė bei jų tiesioginis ryšys su statybų kaina“ pabaigoje „Viconus“ projektų direktorius D. Kvedaravičius, „Staticus“ projektų direktorius G. Valantinas ir advokatų kontoros „AVOCAD“ partneris L. Staniulis pasidalino esminiais patarimais, kaip pastatyti daugiau už mažiau.

„Pagrindinis dalykas, į ką reikia sutelkti dėmesį, tai pasirengimas statybai: nuo teritorijos atsirinkimo, jos įsivertinimo, projektavimo. Būtent šioje stadijoje turi būti sudėti tinkami pagrindai, nes paskui kompensuoti tai, kas buvo prarasta pradžioje, gali būti neįmanoma. Linkiu kuo profesionaliau žiūrėti į šią veiklą ir negalvoti, kad kiekvienas lietuvis gimęs būti statybininku. Efektas pasiekiamas, kai esama daugelio kompetencijų sinergijos ir kiekvienas daro tai, ką geriausiai išmano“, – tikina L. Staniulis.

G. Valantinas ir D. Kvedaravičius palinkėjo nebijoti mokytis ir eksperimentuoti su naujomis technologijomis mažais žingsneliais pasižiūrint, kaip jos veikia. Taip pat – daugiau skaidrumo ir drąsos dalintis sprendiniais, gerais pavyzdžiais bei skaudžiomis pamokomis.

„Jei tu pasidalini savo patirtimi, tu visada gauni grįžtamąjį ryšį. Jei tu bijai, kad konkurentas pamatys, jis liks ten, kur tu buvai kažkada, o tu su grįžtamuoju ryšiu augsi toliau. Lygiai taip sėkmingai statybų sektoriuje augsime visi“, – sako G. Valantinas.

Vebinaras „Statybų planavimas, trukmė bei jų tiesioginis ryšys su statybų kaina“
Komentarai