Laisvosios ekonominės zonos – tai ypatingos miestų pakraščiuose įkurtos teritorijos, kurių sėkmė matuojama pritrauktomis investicijomis, pasaulyje garsių gamintojų vardais, suplanuotų projektų gausa. Per dešimt šių metų mėnesių Lietuvos miestų ekonominės zonos pasipildė naujomis gamyklomis, sandėliais, įgyvendinti infrastruktūros projektai, plėtėsi zonose jau dirbančios įmonės.
Kauno LEZ
Kauno LEZ išsiskiria pritrauktų tiesioginių užsienio investicijų skaičiumi: tokios investicijos čia sudaro apie 70 proc. 2022 metais pasirašytos 5 naujos plyno lauko subnuomos sutartys, tarp kurių viena jau Kauno LEZ veikiančio investuotojo plėtros sutartis. LEZ vysto teritorijos infrastruktūrą: užbaigus Gamybos gatvės tiesimą, bus patogiai sujungtos LEZ 1 ir LEZ 2 teritorijos. Baigtas Aviacijos gatvės tęsinys, baigiami tiesti inžineriniai tinklai Jėgainės gatvėje.
- Sausį Kauno rajono savivaldybė leido UAB „Tamro“ statyti logistikos centrą Kauno LEZ teritorijoje. Logistikos centro statybų „build-to-suit“ tipo projektą valdo investicinės įmonės UAB „Eika Asset Management“ fondas UAB „Eika Real Estate Fund“. Baigtas statyti pastatas liks šio fondo nuosavybėje, investicijų suma neatskleidžiama. Projekto statybų pabaiga planuojama šių metų IV ketvirtį.
- „Sirin Development“ direktorius Laurynas Kuzavas teigia, kad grupės plėtrai įtakos nedaro nei pandemija, nei karas Ukrainoje – ji toliau tęsia suplanuotus projektus. Kauno LEZ teritorijoje įmonė ketina plėtoti sandėlius.
- Nekilnojamo turto vystytojai “REES LEZ” šiemet baigė daugiafunkcinių komercinių patalpų statybas. Pardavimui ir nuomai skirti pastatai įsikurdins nuo penkių iki dešimties įmonių, kurioms reikalingos nedidelės sandėliavimo arba gamybos patalpos, ekspozicijos salė ir biuras.
- 2022 pavasarį Kauno LEZ veikianti Vokietijos automobilių komponentų gamintoja „Continental“ baigė per 90 mln. eurų vertės gamyklos plėtros projektą.
- Šiemet Kauno LEZ užbaigtos modernaus 2 aukštų 36 tūkst. kv. m ploto baldų fabriko statybos. UAB „Geras baldų fabrikas“ užsakymu A++ energinio naudingumo klasės kompleksą pastatė bendrovė „YIT Lietuva“. Investicijos į vienu inovatyviausių Lietuvoje ir visame regione laikomą fabriką siekė 25 mln. eurų. Tai jau antrasis pramoninės paskirties bendrovės „Geras baldų fabrikas“ statinys. Pirmasis baldų fabriko pastatas Kauno LEZ buvo pastatytas prieš trejus metus.
- Kauno LEZ šiuo metu vyksta “Brolis Timber” pirmosios Lietuvoje sertifikuotos termomedienos gamyklos statybos. Savo gamybos apimtimis gamykla turėtų patenkinti šalies vartotojų poreikius.
- Link finišo tiesiosios juda “Press Glass” pastato statybos. Lenkijos stiklo gaminių bendrovė turėtų pradėti veikti 2023 m., o per trejus metus PRESS GLASS įdarbins 240 kvalifikuotų specialistų.
- Kauno LEZ nuo 2018 metų veikianti „Hella Lithuania“ į plėtrą artimiausiais metais ketina investuoti daugiau nei 30 mln. eurų, o iki 2023 metų pabaigos papildomai priimti per 100 naujų darbuotojų ir jų skaičių padidinti iki 400.
- Bendrovė „Omniva LT“ į moderniausio Baltijos šalyse siuntų rūšiavimo terminalo statybas Kauno LEZ bei jame įdiegtą rūšiavimo technologiją investuos daugiau nei 40 mln. Eur. Statomas terminalas apdoros visas siuntas, bendrovės pristatomas Lietuvoje, bei dalį tarptautinių siuntų, atkeliaujančių ir iškeliaujančių iš visų trijų Baltijos šalių, ir taps centriniu terminalu Lietuvoje.
- Šiemet Kauno LEZ įvyko vadinamasis brownfield pardavimas naujam klientui „Elinta Motors“. Serijinę darnaus judėjimo sprendimų produktų gamybą planuojanti kompanija įsigijo ir savo reikmėms prisitaikė pusketvirto tūkstančio kvadratinių metrų gamybines ir administracines patalpas. Iš viso per 2021-2022 metus Kauno LEZ valdanti bendrovė skelbia subnuomavusi per 50 ha žemės.
- Kauno LEZ jau baigta projektuoti 7710 kv. metrų ploto 2 aukštų A++ energinės klasės „Esco Lifesciences“ medicininės įrangos gamykla su sandėliavimo ir biurų patalpomis. Planuojama, kad jos statybos prasidės šių metų paskutinį ketvirtį ir truks apie metus laiko. Pilną statybų paslaugų spektrą, įskaitant statybų valdymą iki raktų įteikimo, teikia „Be Live“.
- “Axioma Metering” planuoja plėtrą, į kurią investuos apie 40 mln. EUR. Įmonė planuoja statyti naują 9500 kv. m ploto gamyklą, kurioje įdiegs 4 naujas gamybos linijas. Plėtra sudarys sąlygas sukurti papildomus 400 naujų darbo vietų. Planuojama, kad 2024 metais naujoji gamykla veiks pilnu pajėgumu.
Šiaulių LEZ
Šiaulių mieste pradėti darbai, kurie tiesiogiai didins Šiaulių laisvosios ekonominės zonos investicinį patrauklumą. Siekiant pritraukti naujus investuotojus, įrengiama trūkstama inžinerinė infrastruktūra ir susisiekimo komunikacijos. Šiaulių LEZ prieigose prie naujos geležinkelio vėžės bus įrengtos krovos ir konteinerių saugojimo aikštelės, numatoma, kad šių aikštelių plotas sudarys apie 25 tūkst. kv. m. Jas bus patogu pasiekti nauju privažiavimu nuo Aviacijos g., taip pat – geležinkeliu.
Taip pat šiemet Šiaulių LEZ jau atidarytas siuntų pristatymo bendrovės „DPD Lietuva“ naujasis siuntų terminalas, į kurį investuota apie 2,5 mln. eurų. 2,4 tūkst. kvadratinių metrų sandėliavimo paskirties pastatas iškilo 1,6 hektaro ploto sklype ir galės būti plečiamas pagal įmonės poreikį. Šiauliuose DPD dabar turi 1,7 tūkst. kv. metrų ploto siuntų terminalą.
Akmenės LEZ
Šiemet Akmenės laisvoji ekonominė zona (LEZ) sėkmingai užbaigė infrastruktūros plėtros darbus. Už daugiau nei 3,5 mln. eurų pietinėje teritorijos dalyje išvystyta inžinerinė infrastruktūra, įdiegti nauji susisiekimo sprendimai. Įgyvendinant projektą „SmartParkas LT“ dalyje teritorijos per mažiau nei dvejus metus buvo įrengtos naujos geležinkelio atšakos, nutiesti vidaus keliai, įrengta 15 tūkst. kv. m sunkiasvorio transporto stovėjimo aikštelė, nutiestas Naująją Akmenę ir Akmenės LEZ jungiantis dviračių takas, pasirūpinta jo apšvietimu, įdiegta kita infrastruktūra. Projektas didžiąja dalimi finansuojamas ES struktūrinių fondų lėšomis. Pirmojo etapo darbus atliko UAB „Gargždų geležinkelis“, antrojo – UAB „Plungės lagūna“.
Akmenės LEZ pietinėje dalyje jau veikia moderniausia tarptautinės investicinės VMG grupės medienos drožlių plokštės gamykla. Šiemet bus pradėta baldų gamyba, į kurią investuota virš 80 milijonų EUR. Šioje teritorijoje iki 2025–ųjų kompanija ketina įgyvendinti rekordines investicijas ir taip sukurs apie 1000 naujų darbo vietų.
Klaipėdos LEZ
Klaipėdos LEZ veikiančios įmonės 2022 m. įrenginėja beveik 2 MW galios saulės jėgainių. Tai padvigubins iki šiol LEZ teritorijoje instaliuotų jėgainių galią. Įmonės teigia šias investicijas suplanavusios dar prieš pastarojo meto energijos krizę, o padėtis rinkoje gali dar labiau paskatinti atsigręžti į saulę. 2020 m. pabaigoje didžiausią teritorijoje 1 MW saulės jėgainę įsirengė PET gamintoja „NEO GROUP”, dar 356 kW jėgainių ant stogo ir tvoros jau turėjo kita polimerų bendrovė „Orion Global PET”, 90kW galios jėgainę ant pastatų naudoja „Vingės logistika”, o architektūrinio stiklo gamintoja „Glassbel” savo gamyklos fasadą jau kurį laiką naudoja kaip eksperimentinę aikštelę bendrovės produkcijai su nedideliais, apie 100 kW galios saulės moduliais.
2022 metais Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje pradėta gamyba Vokietijos polimerų milžinės „Rehau” gamykloje. Gamyklą užsienio investuotojams statė „YIT Lietuva“, o josvadovas Saulius Kuprelis teigia, kad kiekvieno Vakarų investuotojo įsikūrimas Lietuvoje yra gera reklama regionui, o Klaipėda „Rehau” investicijoms buvo pasirinkta įvertinus kaštus ir logistikos aspektus.
Panevėžio LEZ
Komponentus baldų pramonės įmonėms teikianti įmonė „Elastas“ iki 2024 metų Panevėžio LEZ planuoja pastatyti naują porolono gamyklą, kurioje ketina įdarbinti 100 žmonių. Būsimų investicijų neatskleidžiantis įmonės savininkas ir vadovas Darius Markevičius sakė, kad 5 tūkst. kv. metrų ploto gamyklos techninį projektą ketina parengti iki šių metų pabaigos, o 2023 metų pirmajį pusmetį pradėti statybas. Gamybą naujai pastatytoje gamykloje, kurioje ketinama įdarbinti apie 100 darbuotojų, įmonė planuoja pradėti 2024 pavasarį.
Investicijas Panevėžio LEZ jau vykdo „AR Maistas“. Įmonė, užsiimanti duonos, šviežių konditerijos kepinių ir pyragaičių gamyba, investuoja 2 mln. eurų į 3000 kv. m modernią kepyklą.
Panevėžyje naują gamyklą planuoja inžinerinės pramonės įmonė „Arginta engineering“: naujame gamybiniame objekte bendrovė ketina iki 2027 metų įdarbinti iki 300 naujų darbuotojų. Moderni gamykla turėtų pradėti veikti kitais metais. Į Panevėžio LEZ įsikursiančią gamyklą per pirmąjį plėtros etapą bus investuota 5 mln. eurų, iš viso trijų plėtros etapų metu planuojama investuoti apie 15 mln. eurų. Gamyklos Panevėžyje plotas sieks 15 tūkst. kv. m., joje bus įrengtos vakarietiškus standartus atitinkančios gamybinės, administracinės ir buitinės patalpos. Darbuotojai galės pailsėti žaliosiose laisvalaikio zonose, o šalia gamyklos atsiras šiuolaikiška stovėjimo aikštelė su vietomis, skirtomis ir elektromobiliams bei jų įkrovimo stotelės.
Panevėžio LEZ teritorijoje nekilnojamojo turto vystymo UAB „Gedstos NT” užsakymu projektuojamas 5.000 kv. m pastatas: jį ketina nuomotis bendrovė „Tin cap”, gaminanti inovatyvius metalinius dangtelius.
Marijampolės LEZ
Marijampolės laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) bus statoma gamykla, kuri gamins aukštos pridėtinės vertės maistinius baltymus. Projektas turėtų būti paviešintas netrukus, o metus truksiančių statybų startas numatomas ateinančių metų pavasarį. Planuojama statyti gamyklą, kurioje dirbtų iki 100 darbuotojų, dauguma jų – aukštos kvalifikacijos specialistai.
Danijos kapitalo langų ir durų gamintoja „Dovista“ į gamyklos Marijampolės laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) plėtrą planuoja investuoti dar 5,5 mln. eurų, pranešė užsienio investicijų skatinimo agentūra „Investuok Lietuvoje“. Įgyvendinus investicijas, „Dovista“ įdarbins dar iki 250 darbuotojų. Šiuo metu gamykloje dirba 340 žmonių iš Marijampolės ir aplinkinių savivaldybių.
