• tikkurila
  • ruukki
  • tikkurila
  • ruukki

Koplyčia – sujungtų gyvenimų simbolis

2016 sausio 21 d.

Londone įvykusių kasmetinių LEAF (ang. Leading European Architects Forum) apdovanojimų rengėjų dėmesio nusipelnė Japonija, kur Hirošimos prefektūroje iškilo iš laiptų suformuota koplyčia. Kaip tik jai atiteko visuotinis LEAF komisijos narių pripažinimas ir apdovanojimas už geriausią 2015 metų statinį. Minimalistinis, bet tuo pačiu įmantrus statinys buvo pažymėtas ir Pasaulio architektūros festivalio (ang. World Architecture Festival, WAF) finalininkų sąraše.

Kai du tampa viena

LEAF komisijos liaupsių sulaukusi pagal japonų architekto Hiroshi Nakamuros („Hiroshi Nakamura & NAP Co., Ltd.“, konstruktoriai – „Ove Arup & Partners Ltd“) projektą 2013 metais pastatyta vestuvių koplyčia stovi prabangaus kurortinio viešbučio „Bella Vista Sakaigahama“ sodo teritorijoje, Onomičio mieste. Ši vietovė yra pusiaukelėje ant kalvos, nuo kurios atsiveria puiki panorama į Seto Naikai – Vidinę Japonijos jūrą.

Anksčiau čia irgi stovėjo koplyčia, bet ji buvo apsupta daugiau nei 10 metrų aukščio medžių, užstojančių bet kokią aplinkinę vandenyno panoramą. Naujasis statinys iškyla gerokai aukščiau medžių viršūnių – koplyčios apžvalgos aikštelė atveria vaizdus iš 15,4 metro aukščio.

Iš dviejų tarpusavyje supintų ir spirale į viršų kylančių laiptų suformuotas originalios kompozicijos laisvai stovintis pastatas architektūriškai įkūnija ir suteikia gyvą formą santuokos aktui.

„Dvi spiralės tampa viena“, – apie šią formą architektas kalba kaip apie du gyvenimus, kuriuose yra daugybė posūkių ir vingių, kol galiausiai šiedvi laiptų įvijos – kaip ir nuotaka bei jaunasis – susijungia į vienį.

Ceremonija prasideda ir kyla laiptais nuo statinio apačioje įrengtos koplyčios, kur lūkuriuoja jaunuosius atlydėję svečiai. O pagrindinis koplyčios praėjimas veda minimalistinio altoriaus link, kurį simboliškai atstoja už stiklo augantis medis. Ir nors tai palyginti nedidelis statinys, projekto autoriui pavyko ne tik suprojektuoti įprastą simbolinį taką altoriaus link, bet net ir pailginti jį iki 160 metrų, papildyti daugybe įspūdžių, patiriamų porai lipant skirtingais laiptais iki susitikimo aukščiausiame taške.

Laiptai vietoj stogo ir sienų

Paprastai pastatas susideda iš atskirų elementų: stogo, sienos, grindų. Susiviję šio statinio laiptai atstoja ir stogą, ir pastogę, ir sienas, suformuodami pastato erdves. Po jais įrengtoje centrinėje navoje sutelpa iki 80 svečių, kurie taip pat gali mėgautis pro medžius atsiveriančiu vaizdu į jūrą. Bendras pastato vidaus plotas – apie 80 kvadratinių metrų, o visa teritorija užima 2500 kvadratinių metrų.

Atskirose atkarpose priklausomai nuo funkcionalumo laiptai išplatėja – pavyzdžiui, aukščiausiame jų eilių susijungimo taške, kur įrengta apžvalgos aikštelė, taip pat tam tikruose laiptų vingiuose, iš kurių atsiveria puiki panorama ir kur stogo karnizai turi būti gilesni, kad uždengtų ir apsaugotų pastato vidų nuo ryškios saulės šviesos bei perkaitimo. Tačiau tuo pačiu ir platus stoglangis, ir didžiuliai langai tarp laiptų lieka neuždengti, ir tai leidžia išlaikyti itin glaudų ryšį su supančia aplinka, sumažinti dirbtinio apšvietimo poreikį. Pasinaudojant aukštų koplyčios lubų privalumu, viršutiniame ir apatiniame pastato lygiuose buvo suprojektuotos angos, kurios leidžia užtikrinti natūralią ventiliaciją.

Išorinės pastato ir laiptų sienos dengtos statmenomis medienos plokštėmis, plakiruotomis baltu titano cinko lydiniu – jūriniam klimatui atsparia medžiaga. Sendamos jos atrodys dar solidžiau. Be to, panaudojant tą pačią medžiagą – cinko lydinį – parapetams, sienoms, luboms ir langų varčioms, pavyko sukurti paprastą vientisą dizainą. Viršutinė 135 metrų ilgio laiptų turėklo dalis bus apželdintina svyrančiais augalais. Bėgant laikui ir keičiantis metų laikams, koplyčios išvaizda ir įvaizdis taps tik turtingesni.

Grakšti, bet tvirta konstrukcija

Dviejų persipynusių laiptų idėja turi tvirtą praktinį ir techninį pagrindimą. Atskirai viena laiptų spiralė horizontalia kryptimi būtų netvirta, o vertikaliai būtų stipriai veikiama bet kokių vibracijų, todėl būtų itin nestabili. Tačiau sujungus dvi aukštyn kylančių ir vienas kitą sutvirtinančių įvijinių laiptų eiles, buvo sukurta stabili savarankiškai stovinčio statinio struktūra.

Sijomis sujungus keturis sąlyčio taškus, kuriuose abi laiptų eilės priartėja viena prie kitos, gautas trimatis lankų efektas, neleidžiantis konstrukcijai išsipūsti į išorę, ir trimatis paramsčių efektas, užtikrinantis atsparumą horizontaliai veikiančioms jėgoms. 100 milimetrų skersmens kieto plieno tarpinių statramsčiais atremiama tik vertikalioji apkrova, sutvirtinant vien vidinę spiralę. O išorinė spiralė, sujungta su vidine, atrodo lyg savotiškai pakibusi atbraila.

Norint sumažinti viršutinės dalies plieninio karkaso svorį, pusiausvyrai palaikyti statant buvo panaudotas švytuoklės tipo įrenginys lengviems pastatams. Išorinei spiralei, kuri architektui kėlė didžiausią susirūpinimą dėl vaikštant keliamos vibracijos, sureguliuoti trijuose taškuose buvo sumontuotas atbrailos tipo vibracijų slopintuvas (TMD).

Buvo numatyta, kad pašalinus pastolius pastatas nuo savo svorio gali patirti vadinamąjį sėdimą dėl pasisukimo iki 30 milimetrų, dėl to galėtų sulinkti tarpiniai paramsčiai. Todėl buvo sukurtas toks modelis, kuriame buvo panaudotas toks pat sėdimą sukeliančiam sukimo momentui kompensuojantis priešingos krypties momentas. Atlikus tikslius skaičiavimus pavyko pasiekti, kad paramsčiai tikslingai palinktų vykstant statyboms, o po jų išsitiesintų ir liktų stovėti esant leistinai 2/1,000 paklaidai tarp aukštų. Šį keblų, tačiau drąsų inžinerinį statinio sprendimą sukūrė Ikuhiko Shibata iš kompanijos „Ove Arup & Partners Ltd“ – ji atliko visus inžinerinius koplyčios skaičiavimus.

Visi koplyčios langai yra skirtingo aukščio, storio ir formos. Kad stiklas galėtų laisvai judėti pagal trimatį pastato sukimo momentą kilus žemės drebėjimui ar pučiant stipriam vėjui, stiklo plokštė pritvirtinta taškinio stiklo fiksavimo būdu (DPG), laikikliais prie vidinės titano cinko lydinio parapeto pusės.

Trumpai apie LEAF apdovanojimus

2001 metais įsteigti LEAF apdovanojimai vienija ir suburia žymiausius architektus, dizainerius, architektūros ir statybų projektų plėtotojus bei tiekėjus iš viso pasaulio. Tai tarptautiniu mastu gerbiamas novatoriškų architektūros projektų apdovanojimas, taip pat įvertinamas projektavimo meistriškumas.

Paprastai „LEAF Awards“ konkursui pateikiama daugiau kaip 200 pačių įvairiausių neseniai baigtų arba beveik baigtų architektūros projektų. Tai platforma prisistatyti ir geriau, ir ne tokiems žinomiems architektams bei dizaineriams.

Pateikus projektus atskirose kategorijose – šiais metais jų buvo trylika, visuotinį nugalėtoją renka tarptautinė komisija, susidedanti iš autoritetingų architektūros ir statybų pramonės ekspertų. Taip pat šiais metais LEAF apdovanojimu už viso gyvenimo nuopelnus buvo pagerbtas ir Moshe Safdie – Izraelio, Kanados ir JAV architektas, kurį bene labiausiai išgarsino jo suprojektuotas 1967 metais Monrealyje (Kanada) duris atvėręs bendruomenės kompleksas „Habitat 67“.

Parengė Ingrida VIČIULYTĖ

Komentarai

statyba ir architektura
archicad