Aliuzija į „gyvą“ statinį, darniai įsiliejantį į pušynų horizontą, – tokia pagrindinė projekto „Gyvas“, laimėjusio uosto radiolokacinės kontrolės sistemos bokšto architektūrinės koncepcijos konkursą, idėja. Su pirmosios vietos laimėtoja AB „Panevėžio statybos trestas“ pasirašyta Klaipėdos uosto laivybos saugumui svarbaus statinio projektavimo sutartis.
„Laivų eismo tarnybos radiolokacinės kontrolės sistemos bokštas Smiltynės pusėje yra būtinas norint užtikrinti dar didesnį laivybos saugumą. Į uostą atplaukiančių laivų parametrai didėja, ir mes privalome garantuoti saugų jų įvedimą. Džiaugiamės, kad pavyko rasti sutarimą su visomis institucijomis ir sėkmingai judame šio svarbaus statinio atsiradimo link, o savo architektūrine išraiška jis, tikimės, puikiai įsikomponuos į Kuršių nerijos kraštovaizdį“, – teigia Algis Latakas, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius.
Pagal uosto bendrąjį planą Laivų eismo tarnybos radiolokacinės kontrolės sistemos bokštą yra numatyta statyti Smiltynėje, prie Naujosios perkėlos.
Vienas iš konkurso reikalavimų buvo tas, kad radaro bokšto architektūrinė išraiška maksimaliai derėtų su Kuršių nerijos nacionalinio parko kraštovaizdžiu, kitas reikalavimas – kad pati radaro bokšto konstrukcija ir architektūrinė išraiška būtų tokia, kad planuojamas statinys būtų suvokiamas kaip orientyras, žymintis UNESCO Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo teritoriją.
Kadangi senųjų pajūrio pušynų fragmentų likę nedaug, pasak konkursą laimėjusio projekto „Gyvas“ autorių, „statiniu lyg užpildoma tuštuma, formuojama natūrali harmonija – bokšto aikštelės projektuojamos žvelgiant į pušies lajų išdėstymą.“ Jų fasade numatoma sukurti medžio vainikų atkartojimą, o aikštelių laikančiosios konstrukcijos, anot autorių, iš paukščio skrydžio sukurs voro nuaustus fragmentus. Pagrindinių laikančiųjų konstrukcijų profiliai kildami į viršų liaunėja, primindami medžio kamieno siluetą.
Architektūrines koncepcijas vertino komisija, kurią sudarė Klaipėdos miesto savivaldybės, Kuršių nerijos nacionalinio parko, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos, Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos atstovai bei Uosto direkcijos darbuotojai.
Vadovaujantis konkurso sąlygomis, pirmos vietos laimėtojui atitenka 5000 Eur premija, antrajai vietai – VšĮ Studijos 501 projektui „Kopa“ skirta 3 000 Eur premija. Konkursui buvo pateikti keturi darbai, tačiau du projektai buvo atmesti dėl konfidencialumo pažeidimų.
Su pirmos vietos laimėtoju pasirašyta sutartis dėl projektinių pasiūlymų, techninio projekto parengimo ir projekto vykdymo priežiūros.
II vieta (KOPA)
Smiltynė – Klaipėdos miesto dalis, priklausanti Kuršių nerijos nacionaliniam parkui (UNESCO Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo teritorija). Smiltynę, esančią Klaipėdos miesto vakariniame pakraštyje, su centru jungia perkėlos – senoji ir naujoji. Radaro bokštas projektuojamas prie naujosios perkėlos Smiltynėje, vakariniame Kuršių marių krante. Bokšto vieta puikiai apžvelgiama iš Klaipėdos miesto žemyninės dalies bendrame Kuršių nerijos kraštovaizdyje.
Architektūrinę koncepciją įkvėpė projektuojamą vieta supanti aplinka bei gretimybės. Skirtingomis fasadų išraiškos priemonėmis atspindėti du priešingus kontekstus. Radaro bokštas tampa lyg svertu Kuršių nerijos gamtai ir uostamiesčiui. Dėl šios priežasties, į jūros pusę orientuota bokšto dalis supanašėja su Kuršių nerijai būdinga paraboline vėjo supustyta kopa, o uostamiesčio pusėje išlaikomas miestui būdingas statiškumas. Siūlomas bokštas atspindi vietą, yra kontekstualus ir darniai įsilieja į subtilų Kuršių nerijos kraštovaizdį.
Atmestas projektas (BUČIUS)
Radarų bokštas – BUČIUS – Kuršių nerijos žvejų naudotas, gal kiek šiuo metu pamiršta žvejybos įrankį. Radaras kaip virtualus tinklas gaudo (seka) laivus (kaip žuvį). Nesančio karkaso struktūra tarsi karklo vytelės, linkstančios nuo atšiauraus pajūrio vėjo, bet vis tiek besistiebiančios į dangų. Vytelės (metalo karkasas) formuoja cilindrine tinklo formą. Surūdijusio metalo plokštumos (pušies žievė) tarsi apsauga nuo išorės (esmę – medžio šerdį – komunikacijų koridorių). Vidinė šviesa (bokšto pašvietimas naktį) tarsi kelrodis, žibalinės lempos (žvakės) namų jaukumas. Tai duoklė mūsų praeičiai ir atminimas ateičiai. Bokštas mus pasitinka ir išlydi.
