Praėjusiais metais įsigaliojus Architektūros įstatymui, darbą pradėjo ir penkios Regioninės architektūros tarybos. Jų funkcija – architektūros kokybės vertintojas architektūros, teritorijų planavimo, nekilnojamojo architektūrinio ir urbanistinio paveldo srityse, tarybos teikia išvadas, rekomendacijas ir pasiūlymus valstybės ir savivaldybių institucijoms, kitiems suinteresuotiems asmenims.
Klaipėdos regioninė architektūros taryba (toliau – RAT) pranešė išnagrinėjusi architektės Andrės Baldišiūtės, atstovaujančios architektų biurui „Do Architects“, prašymą pateikti ekspertines išvadas dėl naujai šios įmonės projektuojamo sveikatingumo ir poilsio komplekso „Auksinės kopos“ G. D. Kuverto g. 17, Nidoje.
„Do Architects“ prašė įvertinti užstatymo įtaką esamai Kuršių nerijos aplinkos kokybei, taip pat projektuojamų pastatų tipologiją ir architektūrinę išraišką Kuršių nerijos kraštovaizdyje.
„Kuršių nerijos užstatymo naujais pastatais specifika, viena vertus, yra labai susijusi su galimu poveikiu jautriai gamtinei aplinkai, kita vertus, su siekiu gerbti ir išsaugoti tradicinio užstatymo struktūrą bei architektūrinę išraišką. Pastarasis reikalavimas, įtraukiamas į teritorijos planavimo dokumentus, yra subjektyvus ir traktuojamas įvairiai – nuo reikalavimo klonuoti žvejo sodybas iki modernios išraiškos, taikant atskirus tradicinius elementus, medžiagas ir spalvas. Todėl statinių Kuršių Nerijoje ekspertinis vertinimas reikalauja ypatingų pastangų ir atidumo“, – teigė Klaipėdos RAT pirmininkas Edmundas Andrijauskas.
Nagrinėdama šį atvejį RAT pažymėjo, jog pastatų achitektūrinė išraiška yra kokybiška, tačiau neišspręsti teisiniai klausimai – nėra aišku, ar planuojama rekonstrukcija, ar nauja statyba. Atsakydama į pareiškėjo pateiktus klausimus, taryba pažymėjo, jog naujai projektuojamas užstatymas darys įtaką esamai Kuršių nerijos aplinkos kokybei, nes planuojama šalinti 50 medžių bei įrengti 150 automobilių požeminę stovėjimo aikštelę, o tai žymiai keis reljefą.
Ekspertai pateikė išvadą, jog tikslinga mažinti užstatymo tankį iki Neringos savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrajame plane naujai statybai nustatyto 22 proc. užstatymo tankio vietoje planuojamo 32 proc. Įvertinusi projektą tipologiniu aspektu, taryba teigia, jog pastatų tipologija neapibrėžta, ir mano, jog dalis pastatų galimai turės gyvenamąją paskirtį, kas suponuoja daug papildomų reikalavimų ir pasekmių. Taryba sprendime nurodo, jog nors kompleksas neturi Kuršių nerijos senųjų vilų architektūros bruožų, jis suprojektuotas inovatyviai, aplinka pritaikyta visiems visuomenės nariams, architektūrinė idėja vientisa, estetinė kokybė aukšta, o struktūra funkcionali.
RAT, išnagrinėjusi šį atvejį, rekomendavo apriboti užstatymo tankį, intensyvumą, pagrindinių statinių aukštį, nesiekiant sukurti maksimaliai urbanizuotos uždaros gyvenvietės įspūdžio, taip pat atsisakyti agresyvaus relfejo keitimo bei maksimaliai išsaugoti medžius. Ekspertai apibendrino, jog atsižvelgus į išvadas dėl užstatymo tankio, poveikio gamtinei aplinkai ir tipologinio neapibrėžtumo bei įvertinus bendrojo plano sprendinius, galimas tolesnis architektūrinės idėjos vystymas.
Pilną RAT išvadą galite skaityti čia.
