Lietuvoje iki šiol populiariausi tinkuojamieji fasadai. Tokių fasadų pranašumas, be abejo, kaina, tačiau, mano asmenine nuomone, šios sistemos minusai nurungia kainos aspektą. Reikia pripažinti, kad tinkuojamasis fasadas – viena jautriausių (mažiausiai atsparių) medžiagų, laikui bėgant ant fasado dažnai atsiranda įtrūkimų, pažeidus paviršių įtrūkiai tik didėja, atsiranda ištrupėjimų (atsilupa viršutinis sluoksnis). Medžiaga (jei yra sumontuota pirmame aukšte, šalia pėsčiųjų ar dviračių takų) labai neatspari ir mechaniniam išorės poveikiui. Dėl neatsargaus judesio su dviračiu, žoliapjove, paspirtuku atsiranda deformacijų, kurias kokybiškai sutvarkyti ganėtinai sudėtinga. Vis tik vienu didžiausių šios sistemos trūkumų laikyčiau išskirtinumo nebuvimą.
Administracinis pastatas (Pramonės pr. Kaunas, PV. Ugnius Vasiliauskas „Ugnius+Architects“, užsakovas „Armijai ir civiliams“).
Užsakovo verslas apima ne tik civilinius, bet ir karinius poreikius. Užduotis buvo suprojektuoti pastatą, kuris sykiu atliktų ir įmonės įvaizdžio formavimo funkciją. Taigi, teko pagalvoti apie kažką išskirtinio. Surasti ir nupirkti fasado sistemą, kuri visiškai atitiktų mūsų, kaip projekto autorių, ir užsakovo poreikius, nepavyko, todėl buvo nuspręsta fasadą susikurti patiems. Fasado elementai specialiu užsakymu buvo išlankstyti iš 6 mm storio nerūdijančiojo plieno lakštų.
Norint pastatui suteikti dar šiek tiek grubumo, buvo nuspręsta minėtus elementus pragręžti ir į atsiradusias angas tam tikru žingsniu susukti mašinų pramonėje naudojamus didelio skersmens cinkuotus varžtus. Po daugybės eksperimentų pavyko pasiekti estetiką, kiek primenančią karinėje ir civilinėje pramonėje (aviacija, laivininkystė, šarvuotoji technika) naudojamą metalo lakštų sukabinimo kniedėmis sistemą. Prie viso to dar atrodė, kad kažko trūksta, todėl pagrindinio stiklinio (aliumininė fasado stiklinimo sistema) fasado sieną nuspręsta pakreipti kūgiu, taip išvengiant tiesioginio aplinkos atspindžio stikle, taip pat pasislepiant ir nuo tiesioginių saulės spindulių.
Gyvenamasis namas (Melioratorių g. Kretinga, PV. Ugnius Vasiliauskas „Ugnius+Architects“).
Užsakovo noras – kiek įmanoma daugiau naudoti natūralių medžiagų, kurios ne tik būtų grynos (neapdirbtos papildomai, pavyzdžiui, dažų sluoksniu ar kitomis cheminėmis medžiagomis), bet ir atsparios aplinkos poveikiui. Po ilgų diskusijų buvo priimtas sprendimas fasado apdailai naudoti natūralų varį.
Nusipirkti tokią fasadinę sistemą, kurią tiesiai iš gamyklos būtų galima montuoti ant fasado, nepavyko. Todėl į statybų aikštelę teko vežtis didžiulius vario lakštus, kur jie buvo karpomi, lankstomi, specifikuojami ir montuojami pagal norimos išgauti estetikos brėžinius. Norint apsisaugoti (apsidrausti) nuo, tikėtinai, grubaus (vis tik tai buvo mūsų vienetinis eksperimentas) varinio (metalinio) fasado vaizdo, nuspręsta panaikinti visus stačius pastato kampus, vietoj jų atsiradusios ovalios formos gyvenamajam namui suteikė savotiško lengvumo.
Pagrindiniu šio objekto fasado privalumu laikyčiau pastato gyvumą, t. y. laikui bėgant varis oksiduosis, keis savo blizgumą, atspalvį, o tai einant metams suteiks vis kitą pastato estetiką.
Gyvenamasis namas (Mackevičiaus g. Kaune) PV. Ugnius Vasiliauskas „Ugnius+Architects“).
Projektuojant gyvenamąjį namą (Mackevičiaus g. Kaune) su užsakovu buvo nuspręsta, kad fasadas turi būti betoninis. Iš pirmo žvilgsnio popieriuje gana paprastai atrodžiusi užduotis pasirodė ne taip jau lengvai įkandama statybų aikštelėje. Rangovų, kurie galėtų įrengti vientisą tokio aukščio (h = 9 m) klojinių sistemą ir išgauti norimą estetiką, neatsirado.
Buvo pasirinktas „planas B“ prie fasado tvirtinti betoninę apdailą, tačiau čia norėjosi išvengti plytų ar plytelių estetikos, užsakovo netenkino stačiakampės plokštės ar plytelės. Pradėjus ieškoti gamintojo, kuris pasiūlytų užsakovo poreikius atitinkantį produktą ir galėtų jį pristatyti į Lietuvą, deja, neatsirado. Galiausiai buvo priimtas sprendimas pasigaminti betoninę fasado apdailą patiems. Po ilgų diskusijų su technologais, betono specialistais, skulptoriais pavyko sukurti šešių briaunų tūrinę fasadinę plytelę, šiuo metu dar atliekami stiprumo, šalčio ciklų, gniuždymo, vandens įgeriamumo bandymai, bet labai tikimės, kad jau pavasarį galėsime pasidžiaugti dar vienu išskirtiniu objektu.
Straipsnis paskelbtas žurnale „SA.lt“ (Statyba. Architektūra) | 2019 sausis.
