• ruukki
  • tikkurila
  • ruukki
  • tikkurila

Keliautojų akiratyje – modernūs pastatai

2013 rugpjūčio 9 d.

Interaktyvus Lietuvos architektūros žemėlapis – savotiškas gidas po nepriklausomybės laikotarpio Lietuvos architektūrą. O pagrindinė jo kūrėjų užduotis – ne tik sukaupti kuo daugiau žinių apie nuo 1991 metų statytus architektūros objektus, bet ir skatinti kultūrinį turizmą.

Ragins keliauti

Kelionės jau spėjo įaugti į mūsų kraują. Keliaujame duonos, alaus keliais. Vilioja mus ir kelionės po dvarus, gėlių parkus ir pan. Kodėl nepasinaudojus galimybe artimiau susipažinti su šiandienos Lietuvos architektūra? Tam ir buvo sukurta patogi priemonė – interaktyvus Lietuvos architektūros tinklalapis www.archmap.lt.

Idėja sukurti interaktyvų Lietuvos architektūros žemėlapį gimė 2009 metais: tuomet ją iš dalies parėmė Kultūros rėmimo fondas. Projektas startavo 2010-aisiais. Pirmą projekto etapą viešoji įstaiga Kūrybinių industrijų parkas Architektūros centras įgyvendino kartu su Lietuvos architektų sąjunga ir viešąja įstaiga Architektūros fondu. Tuomet surinkta ir parengta pusė numatytos publikuoti medžiagos. Iš pradžių į žemėlapį atsisakyta įtraukti individualiuosius gyvenamuosius namus. Antrame etape – 2011 metais – jau tik Kūrybinių industrijų parko Architektūros centro pastangomis turinys įgavo formą, ir archmap.lt parėmus Kultūros rėmimo fondui bei įmonei „Knauf“ startavo.

Pildomas jau keletą metų tinklalapis pamažu virsta gyvąja nepriklausomos Lietuvos architektūros enciklopedija. Iki šiol surinkta informacija apie 200 objektų. Bet svarbiausia – sukurtas patogus įrankis, kurį pasitelkiant galima pačiam susidaryti individualų maršrutą ir aplankyti pastarųjų kelių dešimtmečių statinius: kultūros, gyvenamuosius, sporto paskirties, o gal inžinerinius, pavyzdžiui, tiltus, ar užsukti į viešąsias erdves: parkus, skverus, apžvalgos takus. Kitaip nei analogiški kitų šalių žemėlapiai, informacija, pateikta tinklalapyje archmap.lt, neapsiriboja statinio pavadinimu ir nuotraukomis – galima nuodugniau panagrinėti patikusį objektą, peržiūrėti jo brėžinius. Žinoma, pirmąją pažintį verta pratęsti ir pastatus aplankant.

Besidomintiesiems – individualūs keliai

Vienas įdomesnių galimų maršrutų – pažintis su rekreacine Lietuvos architektūra. Sąrašo viršuje bent kiek besidominčiojo architektūra nenustebintų architekto Gintauto Natkevičiaus daugiafunkcis sporto ir sveikatingumo kompleksas „Anupriškės“, Edgaro Neniškio, Vaidos Sasnauskaitės, Arūno Liolos, Rūsnos Vaineikytės, Rolando Liolos kurti svečių namai „Smilčių vilos“ ar architektų – A. Liolos, R. Liolos, E. Neniškio, Luko Lažinsko, Liutauro Nekrošiaus – komandos suprojektuota poilsinė „Nakcižibis“.

Nakcizibis

Įspūdžių netrūktų ir aplankius sporto paskirties objektus, tokius kaip Šiaulių arena, sporto ir sveikatingumo centras „Ąžuolynas“ Kaune ar Svencelės jėgos aitvarų ir burlenčių centras.

Deja, ribotos galimybės gyvai apžiūrėti individualiuosius gyvenamuosius namus, kurių architektūra pelnė tarptautinį pripažinimą, bet galima užsukti į bibliotekas. Laimė, jų pastatyta ne viena ir tikrai aukštos kokybės. Architektai Donaldas Trainauskas, Darius Baliukevičius, Virginija Bakšienė suprojektavo Utenos A. ir M. Miškinių viešąją biblioteką, Saulius Juškys – Gabrielės Petkevičaitės-Bitės biblioteką. Šis projektas architektui pelnė Nacionalinę kultūros ir meno premiją.Įdomi ir architektų – Gražinos Janulytės-Bernotienės, Ernesto Riepšo, Loretos Bulakienės, Guodos Zykuvienės, Rimantės Lydytės, Agnės Dlugoborskytės – grupės sukurta Kauno medicinos universiteto biblioteka ir Sveikatos mokslų informacijos centras. Be abejo, ir R. Paleko ARCH studijos komandos suprojektuotas Nacionalinis atviros prieigos mokslinės komunikacijos ir informacijos centras (MKIC).

O kur dar muziejai, kultūros centrai, bažnyčios. Akivaizdu, kad nors neretai tenka krimstis dėl prastos architektūrinės aplinkinių pastatų kokybės, tačiau turime ir kuo didžiuotis. Tinklalapyje pateikiami architektūros objektai, kuriuos sukūrė 250 įvairaus amžiaus architektų ar jų kolektyvų iš visos Lietuvos, jų nuotraukos, brėžiniai ir anketos, taip pat šešių autorių parengti autoriniai straipsniai.

    Komentarai

    statyba ir architektura
    archicad