Trumpalaikiam miestiečių poilsiui taip pat pritaikytas ir priemiestinis miško parkas – Babėnų šilas. Visose išlikusiose istorinėse miesto aikštėse vyksta turgūs, mugės ar kultūriniai renginiai. Šiuo metu tvarkoma dar viena viešoji miesto erdvė – Ramybės skveras, kur bus įrengtas upelis-fontanas ir estrada kameriniams muzikiniams bei poezijos skaitymo renginiams. Skveras yra patrauklioje miesto vietoje, šalia XVII amžiaus barokinės architektūros liuteronų evangelikų bažnyčios komplekso. Yra parengtas ir pagrindinės senojo miesto aikštės – Didžiosios rinkos – rekonstrukcijos bei sutvarkymo projektas. Miesto vadovai tikisi, kad artimiausiu metu bus pradėtas projekto įgyvendinimas.
„Tai būtų aikštės perimetro užstatymo pastatų atnaujinimo darbų tąsa. Praėjusiais metais užbaigti Didžiosios rinkos aikštės pietrytinėje pusėje esančio Mikalojaus Daukšos viešosios bibliotekos pastato atnaujinimo darbai. Aikštės šiaurės vakarų perimetre sutvarkyti XVII amžiaus miesto rotušės ir vadinamojo Škotų pirklių namo, kuriame apie 1630−1650 metus buvo įsikūrusi pirmoji Lietuvoje tabako ir pypkių parduotuvė, fasadai. Kitais metais numatoma tvarkyti toje pat aikštėje esantį prekybos pastatą“, – sakė V. Kundrotas.
EKSPERTO ŽVILGSNIS
Smarkiai lenkia šalies vidurkį
Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas Laurynas Rekašius
Kėdainių rajono savivaldybė Lietuvos savivaldybių indekse užėmė 5 vietą iš 53 rajono savivaldybių. Investicijų srities įvertinimas viršijo šalies vidurkį (48,6 balo) ir siekė 66,1 balo. Nors savivaldybėje ir netaikomi mažiausi apskrityje mokesčių tarifai, investicijų srautai yra vieni didžiausių. Pagrindinė to priežastis – naujai įkurta Kėdainių laisvoji ekonominė zona (LEZ).
2012 metais pradėjusi veikti LEZ jau prisidėjo prie investicijų srautų didinimo. Vertinant tiesiogines užsienio investicijas 2012 metais, Kėdainiai apskrityje pirmavo. Vienam gyventojui teko net 15 345 litai (2012 metais). Tai 78 proc. augimas palyginti su praėjusiais metais. Materialinės investicijos irgi augo, tačiau kuklesniu tempu – 37 proc. Gausios investicijos prisidėjo ir prie spartaus nedarbo lygio mažėjimo nuo 12 proc. 2010 metais iki 9,4 proc. 2013-aisiais. Prie teigiamo rezultato prisidėjo ir savivaldybės gausiai investuotojams teikiama aktuali informacija ir lietuvių, ir anglų kalba. LEZ teritorijoje šiuo metu veiklą vykdo trys investuotojai, o naujų šeimininkų laukia dar 6 sklypai su visiškai parengta infrastruktūra.
EKSPERTO ŽVILGSNIS
Yra ir duonos, ir pramogų
Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas
Kėdainių rajone veikia daug stambių pramonės įmonių, generuojančių dideles pajamas. Čia dirba daug žmonių, jiems mokamas didelis atlyginimas. Visa tai turi įtakos ir smulkiojo verslo plėtrai – didesnes pajamas gaunantys žmonės gali sau leisti pietauti kavinėse, naudotis kitomis paslaugomis.
Kėdainiai turi ir laisvąją ekonominę zoną. Nors sėkmės istorijų čia dar nėra daug, nes veikla pradėta neseniai, matyti, kad perspektyvos – neblogos.
Atidarius įmones ir sukvietus į jas dirbti aukštos kvalifikacijos specialistus, šiems svarbus veiksnys tapo laisvalaikio leidimas. Kėdainiai turi trečią pagal dydį senamiestį Lietuvoje – tai jau savaime patrauklu plėtoti aukštesnės pridėtinės vertės verslą. Senamiestyje neblogai išplėtota paslaugų infrastruktūra, miestas turi potencialą augti. Nėra taip kaip daugelyje mažesnių miestų – po darbo žmonės tiesiog sulenda į namus, ir bene vienintelė pramoga lieka televizorius.
Be to, visai netoli yra Kaunas, kuriame pramogų pasiūla – nemaža. Kėdainiuose iškilo sporto arena, patys verslininkai investuoja į savo miestą. Visa tai kuria teigiamą aplinką.
EKSPERTO ŽVILGSNIS
Plėtotojai laukia tinkamo momento
Nekilnojamojo turto kompanijos „Ober-Haus“ Kauno biuro vadovas Saulius Umbrasas
Kėdainiai – perspektyvus miestas. Čia geri automobilių keliai, geležinkelis, o tai svarbu nekilnojamojo turto plėtotojams. Kėdainiuose atsirado verslo traukos vieta – laisvoji ekonominė zona (LEZ). Čia paklotos naujos komunikacijos, sutvarkyta infrastruktūra, todėl LEZ gali greitai sulaukti investuotojų susidomėjimo.
Kėdainiai jau netolimoje ateityje turi neblogų galimybių sparčiai žengti į priekį. Vienintelis plėtros stabdys – mažesnė darbuotojų pasirinkimo galimybė. Plėtotojai nesiskundžia, kad nėra kam statyti verslo objektų. Didesnį nerimą kelia tai, kad pastačius neatsiranda nuomininkų arba nuolatinių naujo būsto gyventojų. Mat į Kėdainius nemažai specialistų važiuoja iš Kauno, todėl čia nėra pernelyg didelės paklausos būstui statyti. Reikia sutikti, kad keturiasdešimties kilometrų atstumas nėra didelis.
KAUNO APSKRITIES SAVIVALDYBĖS:
Kauno miesto savivaldybė
Kauno rajono savivaldybė
Jonavos savivaldybė
Kaišiadorių savivaldybė
Kėdainių savivaldybė
Prienų savivaldybė
Raseinių savivaldybė
