Kėdainiai sugeba išnaudoti privalumus

2014 balandžio 9 d.

Kėdainiai ne tik turi palankią geografinę padėtį, bet ir sugeba ją išnaudoti. Tai vienas stambiausių ir stipriausių rajonų Kauno apskrityje, turintis didžiausią pramonės dalį, tradiciškai stiprią žemės ūkio produktų gamybą, didelį prekybos paslaugų tinklą, formuojamą verslo paramos infrastruktūrą.

Optimistiškai nuteikiantys rodikliai

Kėdainiai – jaukus ir stilingas, o kartu ir labai europietiškas periferijos miestas, sklidinas Radvilų dvasios. Tai vienas iš septynių Lietuvos miestų, turinčių unikalų, jaukų XVI−XVII amžiuje suformuotą senamiestį su viena iš trijų Lietuvoje išlikusių rotušių. Kėdainių senamiestis – urbanistinis valstybinės reikšmės paminklas, kuris kasmet pritraukia nemažai užsienio ir vietos turistų. Vienas seniausių Lietuvos miestų svečius taip pat vilioja kasmetėmis Miesto gimtadienio, Ledų šventėmis, linksmomis agurkų fiestomis ir kitais tradiciniais rajono renginiais. Kėdainiai, galima teigti, yra ir jaunimo miestas, pernai sublizgėjęs nauja jaunų žmonių iniciatyva surengti džiazo festivalį.

Dabar Kėdainiai yra svarbus pramonės ir tranzito centras, stiprus užsienio investicijų traukos miestas Lietuvoje. Pagal tiesioginių užsienio investicijų dydį ir jų augimo tempus Kėdainių rajono savivaldybė užėmė septintą vietą. Tiesioginės užsienio investicijos Kėdainių rajono savivaldybėje 2012 metų pabaigoje sudarė 797,47 mln. litų, tai yra 1,7 karto daugiau nei 2011-aisiais.

Pagal tiesioginių užsienio investicijų dydį vienam gyventojui Kėdainių rajono savivaldybės rodiklis yra didžiausias Kauno apskrityje, 77 proc. didesnis negu Kauno apskrities vidurkis ir 9 proc. didesnis už bendrą šalies vidurkį. Didžiausi Kėdainių investuotojai yra iš Rusijos, Danijos ir Suomijos.

Nedarbo lygis Kėdainiuose 2013 metų gruodį buvo vienas mažesnių Lietuvoje ir siekė vos 9,7 proc.

Pirmiausia – dėmesys žmonėms

„Siekiant ir toliau gerinti kėdainiškių gyvenimo kokybę bei aplinką, ypač svarbu nuosekliai kurti ateities viziją, strategiškai planuoti būsimus darbus“, – pabrėžė Kėdainių rajono meras Rimantas Diliūnas.

Itin reikšmingas rajonui yra Kėdainių rajono strateginis plėtros planas iki 2020 metų, kuriame, įvertinus sparčiai kintančias aplinkos tendencijas šalyje, žmonių poreikius ir savivaldybės galimybes, iškelta nemažai tikslų.

Labai svarbu panaudoti efektyvius ir kvalifikuotus žmogiškuosius išteklius žinių ekonomikai. Strategijoje numatyta, kad Kėdainiai sieks tapti Vidurio Lietuvos regiono žinių ekonomikos centru, kuriame gyventų pažangūs, novatoriškai mąstantys, kuriantys, nuolat besimokantys ir tolerantiški žmonės.

Kėdainiai. Išpiešta siena.

Dar vienas siekis – kad Kėdainių rajonas būtų patrauklus šalies ir tarptautiniam verslui.

„Norime sukurti palankią aplinką verslo plėtrai ir investicijoms, skatinti konkurencingų šalies ir tarptautiniu mastu produktų gamybą bei naujų verslo iniciatyvų atsiradimą, įgyvendinimą. Tokiu būdu Kėdainių rajonas taptų didelę pridėtinę vertę kuriančios pramonės ir žinių pagrindu plėtojamos ekonomikos Vidurio Lietuvos regioniniu centru. Žinoma, šiai plėtrai teigiamą įtaką daro ir rajone bei visame Kauno regione esamas stiprus mokslinis potencialas, glaudus jo bendradarbiavimas su verslo struktūromis“, − sakė meras R. Diliūnas.

Anot jo, taip pat labai svarbi viešosios infrastruktūros priežiūra, modernizavimas ir plėtra, sudarant gyventojams patogias gyvenimo sąlygas, leidžiant užtikrinti ilgalaikį ekonominį Kėdainių rajono augimą bei konkurencingumą.

„Didelį dėmesį skiriame švietimo, sveikatos, kultūros, socialinei infrastruktūrai ir socialinių paslaugų kokybei gerinti, viešajai infrastruktūrai modernizuoti ir pritaikyti rajono bendruomenės poreikiams, užtikrinant efektyvią kraštovaizdžio, biologinės įvairovės apsaugą“, − kalbėjo R. Diliūnas.

    Komentarai