Kauno rajonas pažymimas kaip vienas tų, kuriuose sukurta gera investicinė aplinka, veikia daug pramonės įmonių, o ekonominiai rodikliai yra vieni geriausių. Visa tai lėmė ypatinga padėtis – Kauno rajonas yra tarptautinės svarbos transporto ir logistikos mazgas, kuriam priklauso Karmėlavos oro uostas, laisvoji ekonominė zona (LEZ), būsimasis centrinis logistikos terminalas su Europos vėžės geležinkelio stotimi.
Kauno rajonas yra išsikėlęs šiuos pagrindinius ekonominės aplinkos plėtros prioritetus: didinti rajono pramonės ir verslo konkurencingumą, kurti palankią pramonei ir verslui aplinką, plėtoti turizmo sektorių, panaudojant kultūros paveldo ir rekreacinius gamtos išteklius, o viešąją infrastruktūrą pritaikant turizmo reikmėms.
Regis, tai įgyvendinti sekasi neblogai. Sėkmingai ekonominei Kauno rajono plėtrai didelę reikšmę turi esami žmogiškieji ištekliai ir jų naudojimas darbo rinkoje – tai skatina spartesnę ekonominę rajono plėtrą. Šiuo metu daugiausia naujų darbo vietų sukuriama tose seniūnijose, per kurias eina tarptautinės ir valstybinės reikšmės transporto keliai, ir tose, kurios ribojasi su Kauno miestu: Garliavos, Domeikavos, Karmėlavos, Neveronių, Rokų.
Siūlomų Kauno rajono bendrojo plano sprendinių tikslas – gerinti verslo, turizmo, švietimo, sveikatos apsaugos, socialinės rūpybos būklę, visai tai plėtoti pagal darnios plėtros principus.
Kauno rajono pramonė yra svarbi Kauno apskričiai, nes šiame rajone veikia 11,5 proc. visų Kauno apskrities pramonės subjektų. Kauno rajono pramonės plėtrą lemia didelis šalies verslininkų aktyvumas, įstojus į Europos Sąjungą (ES) pagerėjusios eksporto sąlygos, didėjanti ES fondų parama. Tačiau brangstanti darbo jėga, kylančios žaliavų kainos netrukus panaikins vieną pagrindinių Kauno rajono pramonės įmonių pranašumų – nedidelę darbų savikainą.
Viena vertus, Kauno LEZ yra viena tų ašių, su kuria susiję teigiami ekonominiai Kauno rajono rodikliai ir investicijų pritraukimas. Kita vertus, rajono plėtros potencialą lemia gyventojų skaičius ir socialinė bei demografinė struktūra.
Kauno rajono planavimui svarbios dvi datos – 2019 metai, kai baigsis bendrojo plano sprendinių galiojimo laikotarpis, ir 2029-ieji, kai baigsis koncepcijos galiojimo laikotarpis.
Žvelgiant į rajono patrauklumą, viena aktualiausių problemų čia – silpnai išplėtotas turizmo sektorius. Pažymimas menkas turizmo plėtros finansavimas, nestabili Kauno oro uosto, oro linijų vadybos politika, mažas rajono pasiekiamumas geležinkelio transportu, menki turistų srautai. Taip pat čia silpnai tarpusavyje bendradarbiauja turizmo verslo atstovai ir valdžios institucijos.
Manoma, kad geležinkelio „Rail Baltica“ plėtra, turizmo infrastruktūros, paslaugų įvairovės ir kokybės gerinimas, didesnis ES finansavimas, gamtinio, pramogų, kultūrinio turizmo plėtra suteiktų rajonui naujų galimybių.
Šiuo metu yra rengiamas Kauno rajono turizmo teritorijų plėtros iki 2020 metų specialusis planas, kuriuo išsamiai nagrinėjamos turizmo plėtojimo galimybės ir nustatomos su tuo susijusios kryptys bei priemonės.
2012 metų duomenimis, Kauno rajone tūkstančiui gyventojų vidutiniškai teko 596 nedarbingi asmenys, užimtųjų gyventojų dalis sudarė 40,9 proc. Vidutinis mėnesio darbo užmokestis neatskaičius mokesčių 2012 metais buvo 1911 litų. Savivaldybės biudžeto išlaidos socialinėms pašalpoms 2012 metais sudarė daugiau kaip 11,15 mln. litų. Socialinės pašalpos gavėjų skaičius, tenkantis tūkstančiui gyventojų, nuo 27,9 2010 metais išaugo iki 48,4 2012-aisiais.
2012 metais Kauno rajonui teko 166,46 mln. litų tiesioginių užsienio investicijų, o tai vienam žmogui sudarė daugiau 1,9 tūkst. litų. 2013 metais rajone įsteigta 261 nauja verslo įmonė, iš viso tais metais jų veikė 3178. Statybos bendrovių atliktų darbų apimtys 2012 metais siekė 220,78 mln. litų. Tais metais rajone pastatyti 29 negyvenamosios paskirties statiniai ir 346 butai – daugiausia apskrityje. Vienam gyventojui vidutiniškai teko 28,4 kvadratinio metro naudingojo ploto.
EKSPERTO ŽVILGSNIS
Rodiklius augina LEZ
Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas Laurynas Rekašius
Kauno rajono savivaldybė Lietuvos savivaldybių indekse užėmė 1 vietą iš 53 rajono savivaldybių. Investicijų srities įvertinimas gerokai viršijo šalies vidurkį (48,6 balo) ir siekė 75,4 balo. Aukštas įvertinimas skirtas dėl šalies vidurkį viršijančių materialinių investicijų kiekio (5669 litai vienam gyventojui, 2012 metai). Taip pat fiksuotas gana spartus tiesioginių užsienio investicijų augimas, 2004–2012 metais. – 120 proc. Kauno rajone yra parengti investicijoms tinkami žemės sklypai. Tačiau didžiausias Kauno rajono išskirtinumas – tai viena palankiausių šalyje mokesčių aplinka. Savivaldybė taiko vienus mažiausių nekilnojamojo turto, žemės mokesčio ir verslo liudijimų tarifų. Tai, be abejo, prisidėjo prie sėkmingo investicijų, ypač materialinių, pritraukimo. Jos 2011–2012 metais augo 29 proc.
