Kauno rajone yra įsteigta Kauno laisvoji ekonominė zona (LEZ). Tai 534 hektarų ploto pramoninės plėtros teritorija, kurioje siūlomos mokesčių lengvatos. Įmonės, veikiančios šioje teritorijoje, yra atleidžiamos nuo nekilnojamojo turto, dividendų mokesčių. Taip pat pirmus šešerius veiklos metus jos gali nemokėti pelno mokesčio. Apie 71 proc. visų LEZ investicijų sudaro tiesioginės užsienio investicijos. Šioms pritraukti svarbios ne tik mokesčių lengvatos, bet ir puiki infrastruktūra, geografinė padėtis – Lietuvos centras. Didelį Kauno LEZ išskirtinumą suteikia ir buvimas šalia tarptautinio Kauno oro uosto.
EKSPERTO ŽVILGSNIS
Pramonei – komforto sąlygos
Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas
Norintiesiems investuoti Kauno rajone šiuo metu bene vienintelė vieta yra laisvoji ekonominė zona (LEZ). Jai vadovauja užsienietis, ir čia vyrauja visai kitokie principai nei aplinkui. Žinoma, LEZ yra gana brangi žemės nuoma. Tačiau ją sumokėjus galima jaustis ramiai – papildomai niekam nebereikės mokėti, bus taikomos mokesčių lengvatos. O svarbiausia – nebus neoficialių išlaidų. Matydamos aiškias žaidimo taisykles čia gamyklas statosi didžiosios šalies pramonės įmonės.
Kitas taškas Kauno rajone, kur pramonės sektorius jaučiasi gerai – Garliava. Miestelyje yra apie 12 tūkst. gyventojų, čia susiformavusi verslo bendruomenė, veikia nemažai didelių pramonės įmonių.
Kauno rajono valdžia mielai dalyvauja investuotojams skelbiant gamyklų statybos pradžią, perkerpant simbolines juosteles objektų atidarymo ceremonijose. Šitaip parodoma, kad valdantieji pozityviai nusiteikę pritraukiant investuotojų. Žinoma, turint omenyje Kauno LEZ, rajono valdžia neturi jokios įtakos investicijoms pritraukti.
Kitose Kauno rajono vietose irgi nebūtų problemų plėtoti pramonę. Čia gera susisiekimo infrastruktūra. Be to, neteko girdėti, kad rajono valdžia keltų kokių nors dirbtinių trukdžių.
EKSPERTO ŽVILGSNIS
Svarbus nors ir mažytis, bet nuosavas kiemas
Nekilnojamojo turto kompanijos „Ober-Haus“ Kauno biuro vadovas Saulius Umbrasas
Kauno rajone pirmiausia dėmesį atkreipia mažaaukštė gyvenamųjų namų statyba: individualiųjų vienbučių, sublokuotų, keturbučių, dešimties butų. Tokia plėtra daugiau vykdoma šiaurės vakarų, šiaurės rytų pusėje ir pietų kryptimi: Vytėnuose, Sargėnuose, Giraitėje, Romainiuose, Noreikiškėse bei Rimgauduose. Kai kuriuose šių rajonų pastaraisiais metais gyvenamasis plotas padidėjo dešimtis hektarų.
Tokia sparti gyvenamoji statyba neapsieina be problemų, pirmiausia iškyla susijusių su socialine infrastruktūra. Inžinerinių tinklų klausimą žmonės išsprendžia paprasčiau, tačiau vaikų darželių, mokyklų ir gydymo įstaigų tema lieka opi. Todėl tenka naudotis socialine miesto infrastruktūra. Vis dėlto mažaaukštės gyvenamosios statybos perspektyvos išlieka neblogos.
Neginčijamas gamybos ir sandėliavimo paskirties nekilnojamojo turto plėtros lyderis – laisvoji ekonominė zona. Čia gerai išplėtota infrastruktūra, žemės kaina mažesnė nei miesto zonoje, ką ir kalbėti apie mokesčių lengvatas.
KAUNO APSKRITIES SAVIVALDYBĖS:
Kauno miesto savivaldybė
Kauno rajono savivaldybė
Jonavos savivaldybė
Kaišiadorių savivaldybė
Kėdainių savivaldybė
Prienų savivaldybė
Raseinių savivaldybė
