„Ši medžiaga skirta stogams, bet mes iš jos padarėme ir vadinamąjį šulinį, ir kitas interjero detales, įvertinę, kad seno cinko spalvos metalas Vilniaus senamiestyje nėra svetimkūnis“, – aiškino
A. Gvildienė.
Labai stipriai bokšto interjerą pakeitė sutvarkyta laidų raizgalynė. „Anksčiau elektros laidai buvo tiesiami be širdies graužaties išdaužant paveldo mūrą“, – pasakojo architektė. Šiuokart parenkant šviestuvų vietas buvo galvojama apie tai, kad reikėtų tampyti kuo mažiau laidų.
Apšvietimą architektai projektavo kartu su bendrovės Think light („Šviesos studija“) specialistais. Bendrovės direktorius Andrius Kleiza patikino: Katedros varpinė – ne tas objektas, kuriame apšvietimą būtų galima suprojektuoti nepakilus nuo kompiuterio stalo. „Išrinkti teisingą apšvietimą pastatui, kuris yra netaisyklingos formos, nėra paprasta, – pripažino A. Kleiza. – Vietoje darėme 3 dienas trukusius bandymus, kol pavyko išgauti švelnią šviesą – ryški būtų pabrėžusi sienų kreivumą, be to, turėjome vengti suplokštinti sienas.“
Iš pradžių svarstę galimybę pirmųjų aukštų interjero apšvietimui rinktis šiuolaikinį sprendimą – šviesos diodus, eksperimentuodami projekto autoriai įsitikino, kad jie tam per ryškūs.
Pasirinkti šviestuvai su ekonominėmis 10 vatų kompaktinėmis liuminescencinėmis lempomis sėkmingai šviesą skaidančiu matiniu stiklu. A. Kleiza spėja, kad nedidelių, vienos plytos dydžio šviestuvų laiptinėse dalis lankytojų nė nepastebi. Bet tai šiuo atveju ir nėra esminis dalykas – svarbiausia, kad šviesa užtikrintų saugų lankytojų judėjimą, neakintų lipančiųjų laiptais. Kaip tik todėl reikėjo atidžiai parinkti šviestuvų vietas.
Trečiame aukšte architektų drauge su Think light suprojektuotas didelio skersmens plokščias šviestuvas su šviesos diodais, kitaip nei įrengtieji tamsiuose laiptų užkaboriuose, atkreipia dėmesį minimalistiniu dizainu. Projektuojant jį galvota apie tai, kad Bažnytinio paveldo muziejus turi planų čia įrengti ne tik virtualias ekskursijas siūlančių kompiuterių monitorius, bet ir įvairesnes ekspozicijas, tad lemputės šioje vietoje reguliuojamos. Ir pasirinkti šiuo atveju šviesos diodų šviestukai, kurie pasižymi ilgaamžiškumu – kai šviestuvas įrengtas aukštai, tai didelis privalumas.
Atskira užduotis buvo atvirosios medinės varpinės dalies apšvietimas. Čia reikėjo įvertinti, kad jis ne tik atskleis medines konstrukcijas, bet ir bus matomas iš lauko. Projektuotojai nusprendė, kad pro viršutinės bokšto dalies langus turi sklisti itin šilta, išorinį gana šalto tono fasado apšvietimą sušildanti šviesa. Pagrindinė idėja buvo vidiniu aukštutinės dalies apšvietimu papildyti išorės apšvietimą, aiškino bendrovės „Šviesos studija“ vadovas. Masyvių medinių konstrukcijų apšvietimui pasirinkti natrio prožektoriai.
Angų įstiklinimo stengtasi nepabrėžti
Architektai džiaugiasi: daugumos bokšto angų formos atkurti jiems neprireikė – beveik niekas nebuvo sugadinta sovietmečiu. Bet teko spręsti klausimą, ką daryti su angose įrengtais langais. „Langų istoriškai čia nebuvo. Sudėti jie sovietiniais laikais, bet buvo nekokybiški, ir jų palikti neišėjo, – aiškino projekto vadovė A. Gvildienė. – Šiuokart pasistengta padaryti juos minimalistinius, kuo mažiau pastebimus.
