Kinijos pietuose esančiame Šendženo mieste įgyvendinamas ambicingas olandų architektų studijos „MVRDV“ projektas – renovuojamas 100 m aukščio pastatas, kuriame įsikurs Šendženo moterų ir vaikų centras.
Tikimasi, kad šis projektas taps pavyzdžiu, kaip pakartotinai panaudoti pastatus Šendžene, sukuriant naujas pastato funkcijas ir išsaugant vertingąsias statinio savybes, jo bazinę konstrukciją. Atnaujintas pastatas išsiskiria įvairiaspalviu fasadu, apželdintomis terasomis ir visuomenei atviromis žaliosiomis erdvėmis.
„Pirminis užsakovų planas buvo renovuoti tik pastato fasadą, – portalui SA.LT atsiųstame komentare pasakoja „MVRDV“ architektai. – Tačiau galiausiai buvo nuspręsta atnaujinti ne tik pastato fasadą, tačiau ir renovuoti vidaus interjerą, įrengti žaliuosius sodus, suprojektuoti viešąsias erdves, pertvarkyti kraštovaizdį.“
Šendženo moterų ir vaikų centro renovacija yra viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės projektas. Užsakovai – nekilnojamojo turto vystytojas Shum Yip ir viešoji įstaiga „W&CC“. Architektai pasakoja, kad tai sukėlė iššūkių, kadangi kiekvienas užsakovų turėjo skirtingų lūkesčių, kuriuos reikėjo suderinti ir įgyvendinti.
Pastato vestibiulyje įkurtos šeimos laisvalaikiui ir ugdymui, parodoms, bibliotekai, teatrui skirtos erdvės, o viršutinėje statinio dalyje – įsikūrė viešbutis ir biurai.
Tvarieji sprendimai ir spalvingas dizainas
„MVRDV“ architektai dalinasi, kad pastatas buvo pastatytas prieš dvidešimt metų, tačiau jis nebuvo funkcionalus, todėl buvo susitelkta į efektyvų pakartotinį pastato panaudojimą: „Renovuodami siekėme išsaugoti kuo daugiau originalios betoninės konstrukcijos, ją valant ir restauruojant, atnaujinant. Suskaičiavome, kad pavyko išsaugoti 80 % pirminės statinio konstrukcijos.“
Siekdami užtikrinti pastato energinį efektyvumą, architektai orientavosi į tvarius dizaino sprendimus. Spalvingą tinklelį su giliais rėmais primenantis fasadas buvo suprojektuotas taip, kad rėmai mestų šešėlį ant pastato ir tokiu būdu jį apsaugotų nuo perkaitimo. Taip pat kiekviename pastato aukšte įrengti atidaromi liukai ir langai, padėsiantys užtikrinti natūralų vėdinimą, kuris būtinas šiltam ir drėgnam Šendženo klimatui.
Architektai daug dėmesio skyrė stikliniams fasado elementams. Pastato vestibiulyje įkurtoms viešajam gyvenimui ir kultūrai skirtoms erdvėms stikliniai elementai suteikė skaidrumo ir didesnį natūralios šviesos kiekį. Tuo tarpu viršutinėje pastato dalyje, kurioje įsikūrė viešbutis, orientuotąsi į kuo efektyvesnę šilumos izoliaciją.
Statinio eksterjero dizainas išsiskiria spalvingumu, jame dominuoja penkios pagrindinės spalvos. Anot architektų, panaudoti žaismingi eksterjero elementai, kadangi šiame centre dažniausiai lankysis vaikai ir šeimos. Spalvos padėjo išryškinti funkcines zonas, pabrėžti įėjimus į skirtingas erdves. Vidaus interjere taip pat išlaikyta ta pati dizaino idėja, todėl pastato eksterjeras ir interjeras susijungė į darnią visumą.
Visuomenei atviros žaliosios erdvės
„Siekėme, kad pastatas taptų miestui ir jo gyventojams atvira viešąja erdve, todėl pašalinome aplink jį buvusią tvorą ir automobilių stovėjimo aikštelę, sudariusius fizinį ir vizualinį barjerą. Vidinį pastato kiemą rekonstravome į vaikų žaidimo aikštelę ir laisvalaikio zoną. Taip pat pastate įrengėme viešąsias, visuomenei atviras terasas“ , – pasakoja „MVRDV“ architektai.
Šendženo moterų ir vaikų centro pastate ir greta jo esančiose erdvėse buvo siekiama suprojektuoti kuo daugiau žaliųjų zonų, kurios ne tik atspindėtų tvarumo filosofiją, tačiau ir sulaikytų lietaus vandenį, apsaugotų nuo užtvindymų. Atnaujintas pastato kraštovaizdis, jame pasodinti medžiai ir kiti želdiniai. Žaliosios zonos taip pat įrengtos ir visuomenei atvirose pastato terasose.
