Top Baneris

Ispaniškai suomiška „Art Sauna“ – meną, gamtą ir architektūrą sujungianti patirtis (1)

2023 kovo 28 d.
Art sauna pirties architektūra ir interjerasTik SA
Marc Goodwin nuotr.
Pasidalykite straipsniu

Pirtis yra neatsiejama suomių tradicijų dalis, todėl ji įtraukta į UNESCO nematerialaus kultūros paveldo sąrašą kaip prioritetinis šios šiaurės šalies kultūros aspektas. Paradoksalu, bet suomių širdims jautrią pirties temą apsiėmė plėtoti ispanų architektai, kuriems šiaurietiškos pirties (saunos) tradicijos yra tokios pat tolimos kaip mums flamenko šokis ar korida. Įsigilinę į specifiką ir perpratę šiaurietišką racionalumą, architektai buvo palankiai įvertinti jų kolegų iš Suomijos. Projektas „Art Sauna“, integruojantis šiaurietiškos pirties tradicijas ir kultūrą į meno, gamtos ir architektūros patirtį, buvo įvertintas viena iš trijų nominacijų 2022-ųjų „Finlandia“ architektūros prizui, kurį pastaruosius devynerius metus skiria Suomijos architektų sąjunga (SAFA).

Šiek tiek istorijos, arba kaip viskas prasidėjo

Serlachiaus fondas įkurtas 1933 m., kad rūpintųsi ir prižiūrėtų Göstos Serlachiaus (1876–1942), vieno didžiausių Suomijos popieriaus pramonės savininko, surinktą meno kolekciją. Šiandien muziejuje eksponuojami vertingi kūriniai, apimantys įvairius Suomijos meno laikotarpius, nuo ankstyviausių iki įmantraus art deco (dar vadinamo aukso amžiumi) stiliaus, modernizmo ir šiuolaikiškesnių darbų. Jame buvo pristatyta ir Timo Valjakkos kuruojama paroda „SuperPop!“, sujungianti klasikinius Amerikos ir Suomijos popmeno kūrinius.

2014 m. birželį atidarytas Göstos Serlachiaus šiuolaikinio meno muziejaus priestatas Mänttä mieste (Suomija) – pagal architektų Maros Partidos, Boriso Bezano ir Héctoro Mendozos (praktikuojančių Barselonoje), projektą, 2011-aisiais laimėjusį tarptautinį atvirą konkursą, kurį organizavo Serlachiaus fondas kartu su SAFA.

Architektai Héctoras Mendoza ir Mara Partida (architektūros studija „Mendoza Partida“, Barselona) ir Borisas Bezanas (studija „BAX“, Barselona), 2011-ųjų Serlachiaus fondo surengto tarptautinio konkurso, skirto muziejui išplėsti statant Gösta paviljoną, nugalėtojai, papirko savo logika ir racionaliomis išvadomis kuriant ir šią naują erdvę.

New Picture 5

Architektai Héctoras Mendoza
ir Mara Partida (architektūros
studija „Mendoza Partida“,
Barselona) ir Borisas Bezanas
(studija „BAX“, Barselona).

Göstos Serlachiaus šiuolaikinio meno muziejus jau nuo 2014 m., kai buvo išplėstos jo ekspozicijos, siūlo lankytojams daug daugiau nei vien žiūrėjimas į meną ad hoc (lot. ad hoc – tada, kada reikia) konkrečioje erdvėje. Tai kelionė, apimanti akimirkas, sujungiančias kraštovaizdį, meną ir architektūrą. Šia prasme „Art Sauna“ – nauja erdvė, suprojektuota studijų „Mendoza Partida“ ir „BAX“, pažvelgiant į ilgametes Suomijos tradicijas ir jos kultūrą per kitos kultūros suformuotą prizmę, įnešant savo požiūrį, kviečia lankytoją ir siūlo tos patirties tęstinumą, tik dar subtilesniu, prie kasdienių ritualų priartintu, intymesniu masteliu.

„Art Sauna“ – emocinės kelionės tęsinys

Pagrindinis architektų tikslas ir architektūrinis principas kuriant „Art Sauna“ buvo integruoti pastatą į teritoriją, sujungti jį su esamu reljefu kaip kraštovaizdį.

„Art Sauna“ – architektūriškai darnus emocinės kelionės, kurią Serlachiaus muziejus siūlo lankytojams, scenarijaus tęsinys. Nauja subtili, privatesnes erdves kurianti ir humaniško mastelio konstrukcija sklandžiai įsilieja į vietos kontekstą ir tampa meno, gamtos ir architektūros dialogo dalimi.

DJI 0355
Marc Goodwin nuotr.

„Art Sauna“ patirtis prasideda jau artėjant prie pastato. Muziejų juosiančio parko pietinėje dalyje, vietoje, kur takas artėja prie vandens lygio, sukurti labai diskretiški išsišakoję takai, švelniai nukreipiantys lankytojus į pusiau slaptą vietą, kur jie susiduria su žemumoje įrengta svetinga veranda. Ji tampa savotišku slenksčiu, leidžiančiu pasiruošti patirčiai pastato viduje. Visą kelią pastate ir lauke apibrėžia įprastas Suomijos kraštovaizdis, įrėminantis nuostabius vaizdus per architektūrą, kuri veikia kaip prieglobstis ir būtent šiam projektui sukurtų meno kūrinių fonas.

Architektai pirties erdvę projektavo vadovaudamiesi logika ir įkvėpti šiaurietiško minimalizmo bei racionalumo, kurį 2011 m., laimėję tarptautinį konkursą, jie pasitelkė projektuodami ankstesnį Göstos paviljoną. Štai kodėl viena pagrindinių strategijų buvo sujungti „Art Sauna“ su esamu reljefu, paverčiant tai kraštovaizdžio dalimi. Paviljonas suręstas vadovaujantis ankstesne patirtimi tobulinant lengvą medinę konstrukciją, artimą aplink ošiančiam miškui, bet šiuo atveju pastatytą ant tvirto dirbtinio akmens cokolio. Dabartinė pirties erdvė yra įgilinta žemėje, nebijant iššūkio sulaužyti įprastinių tradicinės paskirties pastato statybos principų. Sąlytis su žeme, natūralaus ir dirbtinio akmens, tekstūruoti paviršiai, naudojant pagal individualų architektų projektą sukurtus klojinius, ir juostuoto betono apdaila atsiranda neatsitiktinai, o siekiant sklandžios išraiškos ir asociacijų su gyvenamąja aplinka. Taip pat atraminės sienelės „Art Sauna“ konstrukcijoje, formuojančios vidines erdves, sukuria tarpines jaukumo saleles, kuriose šviesa, vaizdai ir menas tarsi apglėbia lankytojus.

Lauke įrengta didelė terasa, jos konstrukcija ir supanti gamta leidžia jai iš trijų pusių visiškai atsiverti link ežero. Dėmesio centre – stalas „Candela“. Šis kūrinys specialiai sukurtas ispanų architekto Félixo Candelos, elegantiškai derinusio geometriją ir statiką erdvinėse struktūrose, centralizuotai paremtose viename taške, atminimui. Stalas suformuotas iš tos pačios medžiagos, kuri dengia ir pastato fasadus, tai iš anksto pagaminti surenkamieji betono elementai, specialiai sukurta jų paviršiaus struktūra išryškina stalo architektūrinės geometrijos paprastumą.

Juostuotas fasadas

„Tradicinės pirtys – tai trobelę primenančios konstrukcijos iš medžio. Šiuo atveju mediena buvo plačiai naudojama vidaus erdvėse, tačiau fasadams reikėjo tvirtesnės ir atsparesnės medžiagos. Surenkamoji fasado sistema atsiranda dėl poreikio suvienodinti struktūrą ir apdailą. Tai tvirta medžiaga, atlaikanti nuolatinius oro pokyčius, veikianti kaip laikantis elementas, o kartais ir kaip atraminė sienelė“, – sako architektas Héktoras Mendoza.

„Įrengiant fasadą panaudotos naujovės – specialūs užpildai (pavyzdžiui, perdirbtas granito akmuo iš statybvietės), poliruotų paviršių priešprieša matiniams ruožuotiems įgilinimams. Įgilinimai ir reljefas pasirinkti siekiant paslėpti medžiagų jungtis, dažniausiai matomas ant surenkamųjų elementų. Sienose, tiek linijinėse, tiek išlenktose, yra integruotos ventiliacijos grotelės ir specialiai išlieti apšvietimo elementai“, – subtilius fasado sprendimus aiškina architektas.

Interjere jaukumą sukuria medis ir tarpinės, intymesnės erdvės

Šiuo projektu siekiama laužyti tradicinę idėją susieti dvi pagrindines vidaus erdves: persirengimo zoną ir pirties kambarį. Vietoj to pasirinktas sprendimas vesti lankytoją per išskirtinę, stebinančią erdvę, lauko vestibiulį, terasą, panašią į Romos šventyklos (domus) prieangį, prieš įžengiant į cilindro formos konstrukciją, kurioje šventyklos vaidmenį atlieka sauna. Tokia geometrinė forma sukuria privatumo, bendruomeniškumo atmosferą. Interjere daug dėmesio skirta subtilioms detalėms, pavyzdžiui, medžio profiliams, kurie įrėmina sėdynes ir apkalimus bei vaizdus, atsiveriančius meno ir gamtos link, kurių fone – ežeras ir horizontas.

„Saunos suolams ir lenktoms interjero sienelėms buvo panaudotos „Thermowood-Termal Aspen“. Ši specialiai apdorota mediena, skirta pirčiai, paprastai naudojama ant paviršių, pagamintų iš plokščių medinių elementų. Mes panaudojome ją subtiliau, novatoriškas mūsų indėlis buvo sukurti ergonomiškus, geometriškai lenktus paviršius. Atlošai ir sėdynės yra suformuotos su medinėmis juostelėmis, kad būtų galima sklandžiai išlaikyti žmogų natūralioje padėtyje“, – patikslina Héktoras Mendoza.

Viduje įrengta poilsio zona, sukurianti jaukių namų atmosferą. Šioje patalpoje galima skirtingai planuoti bendros veiklos ar švenčių scenarijų – nuo mažesnių stalų grupių iki vieno ilgo stalo, prie kurio telpa 30 žmonių. Jos unikalus stogas su keturių medinių skliautų sistema sukurtas taip, kad erdvėms, kurias jis apima arba sklandžiai jungiasi, suteiktų tęstinumo ir didesnės laisvės pojūtį, tokiu būdu sėkmingai kontrastuojant su įspūdingu aštuonių metrų ilgio langu, horizontaliai įrėminančiu kraštovaizdį, kuris šitaip tampa svarbia interjero dalimi.

hector sauna03
Marc Goodwin nuotr.

Valgomojo zona sujungta su virtuve, kur aplink specialiai suprojektuotą apskritą stalą su mobiliaisiais moduliais, užtikrinančiais universalumą tiek naudojant, tiek perplanuojant, numatyta vyno degustacijos vieta. Netoliese yra ir svetainė su židiniu, įkurdintu šalia terasos, taip suteikiant galimybę mėgautis juo ir būnant lauke.


Pasidalykite straipsniu
Komentarai
  • Švietimo kursai

    2023-03-28, 18:48  

    Architektūra taip pat yra menas ( žr. Architektūros įstatymą).

Rekomenduojami video