Pirmiesiems po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo statytiems individualiems namams – jau per 30 metų. Tad, pakankamai ilgas laiko tarpas pasimokyti iš klaidų, įvertinti besikeičiančius prioritetus šiame būsto segmente. Ar atsižvelgti į tendencijas – akivaizdu, kad individualus namas yra bene didžiausia vidutines pajamas gaunančios šeimos investicija ir ji turi būti gerai apgalvota, mažiausiai devynis kartus pamatuota bei tvari. Nes pasikeitus situacijai – pagausėjus ar sumažėjus šeimai, keliantis į kitą miestą ar vietovę – namą gali tekti parduoti arba išnuomoti. „Namas – tai mašina gyventi“, – sakė modernios architektūros pradininkas, šveicarų architektas Le Corbusier. Ir ši tendencija vis labiau ryškėja.
Mažas namas – alternatyva butui
Beveik prieš 10 metų prasidėjęs mažų namų bumas tęsiasi ir iki šiol. Nekalbant jau apie blokuotus namus, vadinamus kotedžais, ryškėja tendencija ir nedidelio ploto atskirai stovinčių namų. Jie, kaip ir blokuoti namai, suteikia galimybę šeimoms šalia būsto turėti ir mažą žolės lopinėlį ar erdvesnę terasą su griliumi ar pusryčių stalu bei šiek tiek privatumo nuo kaimynų. Brangstant energijos šaltiniams, kurui, mažas namas yra ekonomiškesnis. O jeigu jis racionaliai suplanuotas, šeimos gyvenimas jame yra visavertis ir ganėtinai patogus. Architektas Laurynas Žakevičius prieš porą metų pradėjo planuoti mažų namų gyvenvietę netoli Palangos, Kunigiškėse. Pats architektas yra ir šio kvartalo idėjos autorius, todėl pagrindiniai kriterijai suformuoti įvertinus savo keturių asmenų šeimos poreikius. Pirmieji modernios architektūros, jaukūs namai skirti poilsiui netoli jūros, jau sulaukė naujakurių. Architektas sako, kad kvartalas suplanuotas atsižvelgiant į tai, ką namo gyventojas matys pro savo langus. Jo nuomone, poilsiui skirti namai turi būti gyvenami ne tik vasarą, bet ir lankomi šaltuoju sezono metu, todėl jų aplinka turi būti jaukiai apšviesta, paties namo estetika ir kokybiška apdaila maloni akiai. Anot architekto, šie kriterijai galioja ir gyvenamųjų namų kvartalams arčiau didelių miestų, kuriuose žmonės gyvena nuolatos. 60 kv. m. name architektas iki smulkmenų apgalvojo kiekvieną kvadratinį centimetrą, efektyviai išnaudojo nišas ir kampus daiktams pasidėti, skirdamas didelį dėmesį ir vidaus apdailai. Kaip teigia L. Žakevičius, savo užsakovams jis projektuoja žymiai didesnius namus, pritaikydamas juos individualiems jų poreikiams, todėl gali drąsiai tvirtinti, kad mažą namą suprojektuoti reikia dėmesio, kruopštumo ir atidos ne mažiau nei projektuojant didelį, nes ribotame plote reikia numatyti analogiškas funkcijas kaip ir dideliame (atmetus prabangos elementus), atsižvelgiant į ergonomiką ir neprarandant patogumo. Todėl ir mažam namui kokybiška architektūra yra labai svarbi.
ir atidos ne mažiau, nei projektuojant didelį.
Medinis namas turėtų kvepėti medžiu
Laurynas pirmiesiems šio kvartalo namams pasirinko medienos konstrukcijas. Kaip pats sako – norėdamas labiau susipažinti su medinio karkaso specifika, ypatumais. Tačiau teko patirti, kad sudėtinga surasti įmonių, norinčių statyti tokius namus Lietuvoje, – didžiuma jų jau turi savo partnerius Skandinavijos šalyse. Statyba iš medinio karkaso elementų reikalauja daug didesnio kruopštumo ir atidumo. Net ir naudojant pakankamai daug tiek medžio masyvo, tiek plokščių karkaso elementams, jie vėliau yra slepiami po izoliacinėmis plėvelėmis, todėl medžio pojūtį ir kvapą galima išgauti nebent vidaus apdaila, kuri taip pat sėkmingai gali būti panaudota ir mūriniame pastate. Anot architekto, karkasiniams namams turi susiformuoti didesnis poreikis, kaip, pavyzdžiui, Skandinavijos šalyse ar Vokietijoje, kad įmonės būtų motyvuotos statyti Lietuvoje, užuot veždamos savo produkciją į užsienį.
Architektas Mantas Mickevičius, medinio namo Kaune rekonstrukcijos autorius, teigia, kad jau vien dirbant su medienos konstruktyvu ir elementais apima malonus jausmas. Taip pat, anot jo, dar mažai atskleistos arba pamirštos ir visos medienos galimybės, nes daugelį metų tokia statyba buvo nepopuliari dėl griežtų gaisrinių reikalavimų. Tačiau situacija keičiasi, netrukus jau bus paruošti nauji normatyvai, teisės aktai ir iš medžio elementų jau bus galima statyti ir daugiabučius daugiaaukščius pastatus. Rekonstruotam namui Kaune architektas parinko degintų dailylenčių apdailą. Tai yra sena technologija, skaičiuojanti jau daugelį šimtmečių, kai apdorota ugnimi mediena tampa atspari pelėsiui ir išorės poveikiui. Specialisto nuomone, kol kas nepelnytai nuvertinti senieji mediniai namai taip pat jau stovi daugiau nei šimtą metų ir kai kuriems jų tereikia dėmesio, kad atgytų naujam gyvenimui. Projektavimo ir statybos įmonės „NP5“ atstovė Jūratė Vasiliauskė pažymi, kad vis labiau populiarėja namai iš surenkamųjų skydinių elementų. Įmonė siūlo mažus namus, nes mato tokių namų poreikį: greita jų statyba atspindi laikmečio tempą, kai žmogus nori gyventi čia ir dabar, neaukodamas laisvalaikio statybų priežiūrai. Surenkamųjų namų tradicija, kai namo elementai ar net visas namo modulis surinktas gamykloje ir paruoštas transportuoti atvyksta į statybų aikštelę, atėjo iš išsivysčiusių šalių ir vis labiau populiarėja. L. Žakevičius pastebi, kad vienas pagrindinių karkasinio ar surenkamojo namo pranašumų – greita statyba. Tokį namą galima statyti nepaisant šalčio, būdingo mūsų platumai, kai mūrinė statyba žiemos sezonu sustoja.
Vienaaukštis namas – galimybė beveik iš visų patalpų nužengti ant žolės
Jau kurį laiką išlieka populiarūs vienaaukščiai namai, ypač erdviuose sklypuose. Jų užstatymo plotas sklype didesnis, kartu didesnis ir stogo, kuris yra viena brangesnių namo konstrukcijų, plotas. Tačiau išlaidas stogo konstrukcijai ir dangai kompensuoja galimybė atsisakyti laiptinės. Jis ypač tinkamas vyresnio amžiaus žmonėms ar šeimoms, turinčioms mažų vaikų, – dėl saugumo ir patogumo, kai nereikia naudotis laiptine. Vienaaukštis namas suteikia didesnį aplinkos pojūtį, todėl labai svarbu numatyti ryšius tarp namo, sklypo ir gretimybių.
Studijos „1 Planas“ architektė Aušra Lekauskaitė teigia, kad, projektuojant individualų namą, architektams svarbu išnaudoti geografinę situaciją, sklypo ypatumus ir atverti vaizdą į gražiausią sklypo pusę. „Namo kūrimas prasideda nuo pastato vietos suradimo. Pasivaikščioję po sklypą ir pamatę jo gražiausias puses, pradedame galvoti, kaip pozicionuoti pastatą, kad jas geriausiai išnaudotume. Prieš pradėdami dėlioti patalpas, galvojame, kokias kiemo erdves sukurs pastatas, koks vaizdas matysis pro langus, kurias erdves gražiausiai apšvies saulė ir kaip užtikrinti privatumą nuo arti esančių kaimynų“, – sako pašnekovė.
J. Vasiliauskė pabrėžia, kad dominuoja „L“ formos pastato planavimas. Taip pat populiarūs „U“, „V“ formos planavimo namai, suteikiantys daugiau privatumo terasoms. Žmonėms vis labiau patinka ir modernios architektūros, lofto tipo namai su erdviomis svetainėmis aukštomis lubomis.
kiemo erdves, vaizdus pro langus, pasaulio šalis ir privatumą.
Dvibutis – racionalus kompromisas tarp namo ir buto
Architekto Algirdo Jurevičiaus teigimu, pastaruoju metu jam daugiausia tenka projektuoti dvibučius namus. Net ir gana erdviame sklype ne visada galima statyti du ar kelis namus. Todėl paprastesnis kelias, jeigu sklypo plotas leidžia, statyti vieną dvibutį namą. Dvibučiame name pakaks privatumo tarp abiejų butų suprojektavus ūkines pastato dalis – garažus, automobilių stogines, katilines, sandėliukus ar dirbtuves. Dvibutis namas turi tik vieną esminį trūkumą – reikia dalytis bendru sklypu su kaimynais. Šis trūkumas tampa pranašumu, jeigu dvibučiame name nutaria apsigyventi artimi giminaičiai – kelios kartos, brolių ar seserų šeimos: sutaupoma infrastruktūrai – elektros, vandentiekio ir kitų komunikacijų įvadams į pastatą, automobilių stovėjimo aikštelėms. Tai gali būti ir sėkminga investicija, vėliau nutarus vieną butą parduoti.
Mobilūs moduliniai arba off-grid namai
Lietuvoje dar mažai žinomi, tačiau kitose šalyse gana populiarūs moduliniai namai, kai surinktas gamykloje pastatas specialiu transportu atvežamas į sklypą, pastatomas ant paruoštų pamatų ar laikino pagrindo ir prijungiamas prie komunikacijų. Jiems nereikia statybos leidimo, po kurio laiko tokį namą galima perkelti ir į kitą sklypą. O dar mobilesni yra vadinamieji off-grid (neprijungti prie tinklų) namai, ypač mėgstami tvarų gyvenimo būdą pasirinkusių žmonių. Jiems nereikia sklype esančių komunikacijų, net elektros įvado – energija išgaunama iš atsinaujinančių šaltinių, integruotų pastate ar šalia jo: saulės elementų, individualių vėjo jėgainių. Nuotekos off-grid name nepatenka į aplinką, nes yra surenkamos į tam skirtas talpyklas, dušui gali būti naudojamas pilkasis vanduo – išvalytas ir antrą kartą panaudotas, o sanitarinių mazgų klozetams – lietaus ar dušo vanduo. Toks namas suteikia laisvę dažniau keisti gyvenamąją vietą, apsigyventi miške, ežero ar jūros pakrantėje. Aišku, off-grid namai nebūtinai turi būti mobilūs, bet tai didžiausias jų patrauklumas, lemiantis augantį susidomėjimą. Plačiau apie off-grid namus galima sužinoti portale SA.lt, specialioje jiems skirtoje rubrikoje.
Namai ant ratų
Per pastaruosius pandemijos metus ėmė sparčiai populiarėti ir namai ant ratų – kemperiai (angl. motorhomes). Internete plinta įtaigios istorijos, kaip žmonės, net šeimos, pardavę butą, pasirenka klajoklišką gyvenimo būdą. Tiesa, erdvės tokiame būste itin mažai, tačiau garsių kompanijų gamykliniai ar net savadarbiai modeliai turi visas funkcijas, būtinas kokybiškam mobiliam gyvenimui, tarp jų ir efektyvų šildymą. Daugelyje Europos šalių daugėja ir specialiai kemperiams pritaikytų stovyklaviečių su visa reikiama infrastruktūra. Kai kurie mobilaus gyvenimo gerbėjai renkasi ir labiau „laukines“ vietas su nuostabiu vaizdu į jūrą ar kalnų peizažą.
Kokie namai geidžiamiausi?
Apžvelgėme keletą naujausių individualių namų tendencijų pasaulyje, kurių atgarsiai pasiekia ir mūsų šalį. Panašu, kad su XXI amžiumi prasidėję geopolitiniai pokyčiai norom nenorom verčia per daug neprisirišti prie savo dabartinio būsto ar gyvenamosios vietos, o renkantis ar statant namą ieškoti universalesnių sprendimų. Nika Kulikienė, įmonės „Ober Haus“ sertifikuota gyvenamojo nekilnojamojo turto ekspertė, nekilnojamojo turto projektų vadovė, komentuoja, kad namų likvidumą lemia visų pirma infrastruktūra, kaimynystė, inžineriniai tinklai, aplinka – sutvarkyta teritorija, rami vieta netoli miško ar kitų žalumos oazių. Pirkėjams svarbu ir namo dydis, kokybiškas suplanavimas. „Papildomas darbo kambarys ar miegamasis tampa papildomu pranašumu, – sako specialistė. – Šiuo metu tradicinis parduodamų namų įrengimo lygis yra dalinė apdaila: nutinkuotos vidaus sienos, išvedžiotos nuotekos, vanduo, įrengtas grindinis šildymas, įrengtos vidinės pertvaros. Tačiau akivaizdžiai didėja įrengtų namų poreikis.“
Namų tvarumą ir likvidumą lemiantys veiksniai
1. Infrastruktūra.
– Privažiavimas. Namas su asfalto keliu iki kiemo arba su trumpa žvyro kelio atraiža bus paklausesnis už namą, iki kurio tenka ilgai vingiuoti duobėtu keliu.
– Kaimynystė. Tvarkingi, neapleisti namai šalia parduodamo namo didina vietos patrauklumą. Namas laukuose arba tarp senų remontuotinų pastatų jau praranda pliusus.
– Inžineriniai tinklai. Pirkėjai vertina miesto komunikacijas: nuotekas ir vandenį.
2. Namo dydis, suplanavimas.
– Labiausiai ieškomi 100–150 kv. m namai, populiarūs išlieka ir mažesni.
– Pirkėjams įprastai reikalingi trys miegamieji kambariai. Papildomas darbo kambarys ar miegamasis tampa pranašumu.
3. Kokybiška architektūra.
– Profesionalo suprojektuotas, patrauklios išvaizdos, estetiškas pastatas, atitinkantis modernios architektūros kriterijus ir pranašumus.
– Pastato orientacija pagal pasaulio šalis, patrauklius vaizdus.
– Kokybiškų ir tvarių statybų bei apdailos medžiagų pasirinkimas.
4. Sutvarkyta aplinka.
– Pirkėjas vienareikšmiškai vertina sutvarkytą teritoriją šalia namo: įrengtą terasą, paklotas trinkeles automobilių parkavimo vietose, pasėtą veją, įrengtą tvorą.
5. Žalia aplinka, rami vieta.
– Pirkėjui svarbu, kad namas nestovėtų šalia triukšmingos gatvės. Puiku, jei namas šalia miško ar kitų žalumos oazių.
