Forumas. Tvari statyba ir Žaliojo kurso įgyvendinimas Lietuvoje

Vida Kuzmickaitė 2021 vasario 7 d.
BNS nuotr.

Statybų sektorius – vienas didžiausių klimato kaitos sukėlėjų. Naujasis Europos žaliasis kursas kviečia į statybų procesą žvelgti pro ekologijos prizmę ir vertinti jo poveikį aplinkai. Lietuvoje taip pat atsigręžiama į tvarių, medinių pastatų statybą, gamybą ir statinių renovavimą integruojant atsinaujinančius energijos šaltinius – artimiausią dešimtmetį šie procesai turėtų įgyti pagreitį.



Simonas Gentvilas
LR Aplinkos ministras

Norėdami įgyvendinti Europos Komisijos (EK) žaliąjį kursą Lietuvoje, pirmiausia turime siekti lyderystės. Nei valstybė, nei verslas netaps lyderiu, jeigu dirbs atskirai. Lietuvos medienos perdirbėjai į kitas Europos Sąjungos (ES) valstybes jau eksportuoja pastatus, kuriamus iš ekologiškų medžiagų, ir yra stipriai pasirengę. Tačiau Lietuvoje galiojantis statybų reglamentavimas vis dar riboja tokių pastatų statybą mūsų šalyje. Reikia imtis abipusio darbo – valstybė, dirbdama išvien su verslu, tikrai gali pasiekti proveržį.

Šiuo metu visoje Europoje pradedama kalbėti apie tvaresnį statybų sektorių, išskiriami keli pagrindiniai aspektai. CO2 emisijos turėtų būti skaičiuojamos viso statybų proceso metu, renkantis medžiagas, eksploatuojant pastatą. Taip pat labai svarbu atkreipti dėmesį į medžiagas, iš kurių pagaminti pastatai, – jeigu gelžbetonį, betoną ir plieną sugebėsime pakeisti mažiau CO2 emisijų generuojančiais atsinaujinančiais ištekliais, tokiais kaip mediena ar kitos organinės medžiagos, mes galime reikšmingai sumažinti pastatų poveikį aplinkai. Kitas veiksnys – statyba, projektavimas Lietuvoje yra atsilikę, dirbame su šiandieninei situacijai neaktualiu Statybos techniniu reglamentu, pasenusiais priešgaisriniais standartais. Taisykles būtina greitai keisti, nes jos neatsižvelgia į tai, kokios organinių ir medinių medžiagų inovacijos jau yra įgyvendintos.

Lietuva jau dabar turėtų išsikelti tikslą, kad 2024 m. visuose viešuosiuose pastatuose būtų bent 50 proc. organinių arba medinių medžiagų. Tai padėtų tapti šalimi inovacijų lydere, gaminti poreikį turinčias statybines medžiagas, statyti tvarius medinius pastatus įvairiuose miestuose, o mūsų projektuotojai būtų pasirengę eksportuoti brangiai apmokamas konsultacines paslaugas medinės, tvarios statybos sektoriuje.

Po dešimtmečio – klimatui neutralūs miestai ir Lietuvoje

EK yra paskelbusi misiją siekti 100 poveikiu klimatui neutralių miestų iki 2030 metų. Mano nuomone, mes galėtume užsibrėžti, kad bent du ar trys Lietuvos miestai per ateinantį dešimtmetį taptų poveikiu klimatui neutraliais ir bandomaisiais tokio pobūdžio šalies miestais. Pavyzdžiui, Tauragė jau šiandien yra klimatui beveik neutrali savivaldybė, nes gamina daugiau žaliosios energijos nei suvartoja. Taigi, jeigu valstybės lygmeniu numatytume tokią ambiciją, iškeltume tikslą ir miestų savivaldybėms, pramonės ir gamybos sektoriams, kartu galėtume kelti lietuvių specialistų kompetenciją.




Dainius Čergelis
Aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo politikos grupės vadovas

Europos žaliasis kursas nustato politinę iniciatyvą siekti, kad ES iki 2050 m. taptų klimatui neutrali ir tvari. Šis kursas skatina panaudoti antrines žaliavas, tarp jų ir naudojamas statybose. Dokumente pažymima, kad statant, naudojant ir renovuojant pastatus reikia daug energijos ir mineralinių išteklių (pavyzdžiui, smėlio, žvyro, cemento), todėl statybai ir renovacijai reikalinga energija ir ištekliai turi būti vartojami efektyviai.

Pažymėtina, kad EK planuoja peržiūrėti 2011 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 305/2011, kuriuo nustatomos suderintos statybos produktų rinkodaros sąlygos ir panaikinama Tarybos direktyva 89/106/EEB. Peržiūrint šį teisės aktą, turėtų būti vadovaujamasi principais, kad naujų statomų ir (ar) atnaujinamų pastatų projektavimas vyktų modeliuojant visą statinio gyvavimo ciklą ir atitiktų žiedinės ekonomikos poreikius, taip pat skatintų didesnį pastatų ūkio skaitmeninimą ir jų atsparumo klimato kaitai didinimą.

Reglamento (ES) Nr. 305/2011 peržiūra sietina ir su tvarumo apsektais skatinant naudoti pranašesnius statybos produktus. Norint naudoti šiais aspektais pranašesnius produktus (tarp jų ir vietinę žaliavą – medieną), reikia turėti tikslios informacijos apie šiuos aspektus, todėl būtina sistema tokios informacijos parengimui ir pateikimui užtikrinti. Aplinkosauginė produktų deklaracija ir yra šios informacijos pateikimą užtikrinantis sprendimas. Joje pateikiama informacija leis pasirinkti tvaresnį statinį užtikrinsiančius produktus.

Lietuvoje skatinamas darnus miestų vystymasis

Lietuva, įgyvendindama ES miestų darbotvarkę, kuri iš dalies atliepia ir Žaliojo kurso esminius principus, didžiąja dalimi jau ėmėsi veiksmų, siekdama, kad miestai vystytųsi darniai, jų plėtra būtų kompaktiška.

Aplinkos ministro 2019 m. rugpjūčio 13 d. patvirtintos Lietuvos urbanistinės politikos pagrindinės kryptys ir jų įgyvendinimo rekomendacijos yra skirtos kompaktiškam urbanizuotų ir urbanizuojamų teritorijų vystymui skatinti, urbanizuotų teritorijų plėtrai per tankinimą ir užstatytų teritorijų konversiją (antrinį panaudojimą) reguliuoti, nustatant galimą plėtros mastą, kuriant ir atnaujinant viešąsias ir žaliąsias erdves, užtikrinant aukštą gyvenamosios aplinkos kokybę. Kartu siekiama sudaryti sąlygas įgyvendinti žiedinės ekonomikos principus, kurti ir taikyti inovacijas visuose gyvavimo ciklo etapuose (nuo žaliavų išgavimo, gamybos, vartojimo iki atliekų tvarkymo).

Šie tikslai integruoti į Lietuvos urbanistinę politiką, kuri yra 2020 m. birželio 4 d. Seimo patvirtintos Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano (LRBP) koncepcijos ir rengiamo bendrojo plano dalis. Koncepcija patvirtintomis valstybės teritorijos erdvinio vystymo kryptimis ir nustatytais teritorijos naudojimo funkciniais prioritetais, skatinamas vietos konteksto natūralių statybinių medžiagų naudojimas – tai leistų naudoti statybose vietinę žaliavą, kurios nereikėtų atsivežti iš kitur, galėtų didėti vietinės energijos gamyba.

Patvirtinus LRBP, bus rengiama sprendinių įgyvendinimo programa ir joje nustatyti jų įgyvendinimo būdai. Programoje planuojama detalizuoti, kaip bus siekiama valstybės darnaus vystymosi, atliepiant ES iniciatyvas, tokias kaip š. m. lapkričio 30 d. neformaliame ES ministrų susitikime urbanistiniais klausimais patvirtinta nauja Leipcigo chartija. Tai strateginis dokumentas, turintis tiesioginių sąsajų su Žaliuoju kursu. Juo siekiama integruoto, darnaus ir atsparaus urbanistinio vystymo Europoje taikant tris dimensijas – teisingas miestas, žalias miestas, produktyvus miestas.

Energinis naudingumas – viena svarbiausių temų, kalbant apie klimato kaitą tiek pasaulio, tiek Europos šalių darbotvarkėse. Europos žaliasis kursas kelia itin ambicingus tikslus – pasiekti, kad iki 2050 m. Europa taptų pirmuoju neutralaus poveikio klimatui žemynu. To bus siekiama įvairiomis priemonėmis, įskaitant ir statybą bei renovaciją.

Prie darbotvarkėse nustatytų tikslų įgyvendinimo aktyviai prisideda ir savivaldybės. Kaip meras ir Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas, matau, kad energinio naudingumo klausimai svarbūs ir Lietuvos savivaldybėms. Miestai yra neabejotinai suinteresuoti prisidėti prie klimato kaitos švelninimo, mažinti CO2 emisijas ir kurti geros kokybės gyvenamąją aplinką ne tik renovuodami daugiabučius namus ir viešuosius pastatus, bet ir atnaujindami ištisus kvartalus bei įgyvendindami naujos infrastruktūros kūrimo projektus, pasitelkdami inovatyvias energiškai efektyvias priemones.

Lietuvoje daugiabučių namų atnaujinimas, orientuotas į efektyvesnį energijos išteklių vartojimą, įgavo pagreitį, nuo 2013 m. į šį procesą įsitraukus savivaldybėms. Jau kurį laiką savivaldybės nuo pavienių namų renovacijos perėjo prie kompleksinės – kvartalinės renovacijos koncepcijos, kai atnaujinami ne tik daugiabučiai namai, bet ir pasirinktame kvartale esantys viešieji pastatai, žaliosios erdvės, inžinerinė ir socialinė infrastruktūra, įgyvendinami tvaraus judumo sprendimai. Kadangi jokia papildoma finansinė priemonė kvartalinės renovacijos projektams įgyvendinti valstybiniu lygiu nėra numatyta, savivaldybės, įgyvendindamos kvartalinės renovacijos projektus, investuoja savo lėšas į aplinkos sutvarkymą.

Pastatų ir aplinkos atnaujinimas neabejotinai ir toliau išliks vienu svarbiausių savivaldybių prioritetų.

Didžiausias savivaldybių lūkestis tai, kad ateinančioje finansinėje perspektyvoje kvartalinės renovacijos projektams įgyvendinti valstybiniu lygiu būtų numatyta ir papildoma finansinė priemonė. Taip gyventojams būtų galima pasiūlyti inovatyvesnius sprendimus ir įgyvendinti didesnės apimties projektus. Vienas tokių pavyzdžių – vietoj nepakankamų šiuo metu senuose mikrorajonuose esančių automobilių statymo vietų galėtų būti įrengiamos daugiaaukštės aikštelės viso kvartalo gyventojams, kuriose būtų ir elektromobilių įkrovos stotelės, o ant stogo ar fasado sumontuoti saulės kolektoriai. Tikėtina, kad tokiu būdu pavyktų išspręsti ir problemą, kai automobiliai statomi ant žaliųjų vejų, o tai leistų „žalinti“ kiemus ir kurti gyventojams kokybiškesnes žaliąsias erdves gyvenamuosiuose rajonuose.




Mindaugas Sinkevičius
Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas, Jonavos rajono meras

Energinis naudingumas – viena svarbiausių temų, kalbant apie klimato kaitą tiek pasaulio, tiek Europos šalių darbotvarkėse. Europos žaliasis kursas kelia itin ambicingus tikslus – pasiekti, kad iki 2050 m. Europa taptų pirmuoju neutralaus poveikio klimatui žemynu. To bus siekiama įvairiomis priemonėmis, įskaitant ir statybą bei renovaciją.

Prie darbotvarkėse nustatytų tikslų įgyvendinimo aktyviai prisideda ir savivaldybės. Kaip meras ir Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas, matau, kad energinio naudingumo klausimai svarbūs ir Lietuvos savivaldybėms. Miestai yra neabejotinai suinteresuoti prisidėti prie klimato kaitos švelninimo, mažinti CO2 emisijas ir kurti geros kokybės gyvenamąją aplinką ne tik renovuodami daugiabučius namus ir viešuosius pastatus, bet ir atnaujindami ištisus kvartalus bei įgyvendindami naujos infrastruktūros kūrimo projektus, pasitelkdami inovatyvias energiškai efektyvias priemones.

Lietuvoje daugiabučių namų atnaujinimas, orientuotas į efektyvesnį energijos išteklių vartojimą, įgavo pagreitį, nuo 2013 m. į šį procesą įsitraukus savivaldybėms. Jau kurį laiką savivaldybės nuo pavienių namų renovacijos perėjo prie kompleksinės – kvartalinės renovacijos koncepcijos, kai atnaujinami ne tik daugiabučiai namai, bet ir pasirinktame kvartale esantys viešieji pastatai, žaliosios erdvės, inžinerinė ir socialinė infrastruktūra, įgyvendinami tvaraus judumo sprendimai. Kadangi jokia papildoma finansinė priemonė kvartalinės renovacijos projektams įgyvendinti valstybiniu lygiu nėra numatyta, savivaldybės, įgyvendindamos kvartalinės renovacijos projektus, investuoja savo lėšas į aplinkos sutvarkymą.

Pastatų ir aplinkos atnaujinimas neabejotinai ir toliau išliks vienu svarbiausių savivaldybių prioritetų. Didžiausias savivaldybių lūkestis tai, kad ateinančioje finansinėje perspektyvoje kvartalinės renovacijos projektams įgyvendinti valstybiniu lygiu būtų numatyta ir papildoma finansinė priemonė. Taip gyventojams būtų galima pasiūlyti inovatyvesnius sprendimus ir įgyvendinti didesnės apimties projektus. Vienas tokių pavyzdžių – vietoj nepakankamų šiuo metu senuose mikrorajonuose esančių automobilių statymo vietų galėtų būti įrengiamos daugiaaukštės aikštelės viso kvartalo gyventojams, kuriose būtų ir elektromobilių įkrovos stotelės, o ant stogo ar fasado sumontuoti saulės kolektoriai. Tikėtina, kad tokiu būdu pavyktų išspręsti ir problemą, kai automobiliai statomi ant žaliųjų vejų, o tai leistų „žalinti“ kiemus ir kurti gyventojams kokybiškesnes žaliąsias erdves gyvenamuosiuose rajonuose.

Straipsnis paskelbtas žurnale „SA.lt“ (Statyba ir architektūra) | 2020 lapkritis-gruodis

Norite žurnalo tiesiai į namus ar biurą?

Prenumeruokite metams vos už 27 eurus!

Dalintis:
Komentarai