Energiškai efektyvios statybos propaguotojus pernykščiai rezultatai iš tiesų džiugina – šešiolika naujų namų gavo A energinio naudingumo sertifikatus, o A+ energinio naudingumo klasės sertifikatus pelnė šeši pastatai. Palyginimui – 2013 metais A+ ir A energinio naudingumo klases atitiko tik po vieną pastatą.
Nuo 2014 metų jau visi Lietuvoje naujai statomi pastatai turi atitikti B energinio naudingumo klasę, o nuo 2016 metų sausio 1 dienos tokie statiniai turės būti paženklinti ne žemesne kaip A energinio naudingumo klase.
„Statyba ir architektūra“ pagal Statybos produkcijos sertifikavimo centro pateiktus duomenis apžvelgė pastatus, praėjusiais metais gavusius A+ energinio naudingumo klasės sertifikatus.
Mūrinis dvibutis gyvenamasis namas Kaune, Lubinų gatvėje. Sienų ir stogo termoizoliacijai naudota kombinuota sistema iš mineralinės vatos ir polistireninio putplasčio. Šilumos šaltinis – šilumos siurblys. Pastato naudingasis plotas – 196 kvadratiniai metrai.
Pastatą sertifikavęs ekspertas Karolis Banionis pasakojo, kad su projektu dirbo nuo pat pradžios, namo statytojai konsultavosi įvairiais konstrukciniais ir termoizoliacinių sprendimų klausimais. Projektas buvo rengiamas taip, kad atitiktų energiškai efektyviems pastatams keliamus reikalavimus, statybų stadijoje irgi didelis dėmesys buvo skirtas kokybei, žiūrėta, kad būtų išlaikyti technologiniai reikalavimai, nebūtų nukrypta nuo projekto.
„Vienas esminių dalykų – užtikrinti pastato sandarumą. Statant namą Kauno Lubinų gatvėje tam buvo skiriama daug dėmesio, nes šlaitinis medinių konstrukcijų stogas reikalavo atitinkamų sprendimų. Pastatuose, turinčiuose plokščiuosius stogus, sandarumą užtikrinti paprasčiau. Tačiau ir šiame objekte sandarumo koeficientas atitiko reikalavimus – buvo mažesnis nei 0,6“, – sakė K. Banionis.
Gauti rezultatai atlikus energinio naudingumo sertifikavimą: energijos sąnaudos šildymui – 23 kWh/m2 per metus, suminės energijos sąnaudos – 49 kWh/m2 per metus.
Gyvenamosios paskirties namas Varėnos rajone, Panaros kaime. Ne pelno siekianti organizacija Pilnų namų bendruomenė beveik 600 kvadratinių metrų naudingojo ploto pastate įsirengė 20 gyvenamųjų kambarių, administracijos, pagalbines ir ūkines patalpas.
„Viskas prasidėjo nuo to, kad mums buvo reikalingas pastatas. Kai pradėjome apie tai galvoti, iškilo klausimas – o koks gi jis turėtų būti? Kadangi jau turėjome šiokios tokios informacijos apie energiškai efektyvius namus, nutarėme turėti gerą pastatą ir pigiai jį išlaikyti. Kartu norėta propaguoti aplinką tausojančias idėjas. Juk kad ir kokia gera būtų galimybė pigiai pasiruošti malkų, gamtą reikia tausoti“, – „Statybai ir architektūrai“ yra sakęs Pilnų namų bendruomenės vienuolis Laimonas Mituzas.
Namas pastatytas iš blokelių, užpildytų polistireniniu putplasčiu. Sienų sandarumui nemažai pasitarnavo ir 10 centimetrų storio mineralinės vatos sluoksnis. Stogas irgi šiltintas mineraline vata, jos storis siekia 50 centimetrų.
Statinys ypač dera su parko aplinka: išlaikyta senovinė dvišlaičio stogo forma, reikalavimus atitinkantys langų dydžiai, jų išdėstymas. Fasado apdailai buvo privalu naudoti medieną. Net ir kaminas ant stogo sumontuotas laikantis atitinkamų formų bei reikalavimų, nors jis labiau butaforinis – pastate nėra katilo ar židinio, iš kurių rūktų dūmai.
