• tikkurila
  • ruukki
  • ruukki
  • tikkurila

Energijos taupymas neprieštarauja architektūrinei raiškai

2016 sausio 22 d.

Vienos žiemos išbandymą jau atlaikiusio individualiojo namo sostinės Santariškių rajone komanda – užsakovai, architektai, inžinerinės ir konstrukcinės dalies projektuotojai bei rangovai – sugebėjo išspręsti kol kas ne visiems pasisekantį uždavinį: pastatyti ne tik energiškai efektyvų – net A+ klasės, bet ir estetiškai patrauklų pastatą.

Mokytis iš svetimos patirties – racionaliau

Prieš pradedant projektuoti šeimos namą Vilniaus mieste, šio projekto vadovui – architektų studijos „Kūnas“ architektui Mariui Morkūnui – jau buvo tekę projektuoti kelis aukšto energinio naudingumo pastatus siekiant padėti užsakovams pamatyti, kuo tokios ambicijos gresia. Projektai netapo kūnu, bet architektas turėjo progą pasigilinti į tokios klasės pastatų projektavimo principus ir tendencijas. Neatsitiktinis buvo ir užsakovų pasiryžimas – prieš apsispręsdami statydintis A ar net aukštesnės klasės namus, pasak M. Morkūno, jie konsultavosi su jau praėjusiaisiais tą kelią ir tikėjo, kad statybos sąnaudos labai stipriai dėl to neišaugs. O architektas tikėjosi jų tikėjimo nesugriauti.

Apsisprendžiant dėl architektūrinės pastato raiškos irgi pradėta nuo apsižvalgymo aplink. Projekto dalyviai norėjo mokytis ne iš savo klaidų, bet iš kitų patirties. Užsakovai ir architektas važinėjo po Lietuvą ir atskirai, ir kartu lankyti jau įgyvendintų projektų, tuo pačiu kėlė pasitikėjimą vienas kitu ir džiaugėsi, kad yra sutinkančiųjų atverti duris ir pasidalyti žiniomis.

Užsakovai – dvi dukteris auginanti pora – norėjo gana kompaktiško namo. Maždaug 140 kvadratinių metrų plote turėjo tilpti bendroji erdvė, atskiri kambariai dukterims, miegamasis, darbo kambarys ir techninė patalpa. Sudėti į namo stačiakampį visas tas patalpas, išvedžioti ventiliaciją ir kitas inžinerines sistemas buvo, anot architekto, reikalų. Atsinaujinančius energijos šaltinius naudojančiame name buvo itin svarbu suplanuoti techninę patalpą: ne tik parinkti tinkamiausią jai vietą, bet ir numatyti pakankamą visai įrangai plotą.

Tikslas – neafišuoti pastato inžinerinio išskirtinumo

talakelpsa_2

Sklype turėjo išlikti maksimaliai daug laisvo ploto, taip pat reikėjo reaguoti į aplinką, išlaikyti reikiamus atstumus nuo kaimyninių pastatų, išspręsti automobilių vietos problemą ir kartu pasiekti, kad naujojo namo gyventojai jaustųsi komfortiškai.

„Visi tie klausimai daro esminę įtaką ir tam tikriems architektūriniams sprendimams“, – pabrėžė M. Morkūnas.

Gana greitai buvo apsispręsta, kad namas turi būti dviaukštis, o konstruktyvas – iš akytbetonio blokelių (statyti karkasinio namo neleido būtinybė sklype išlaikyti tam tikrus atstumus tarp pastatų). Kaip įprasta projektuojant mažai energijos naudojančius pastatus, atsisakyta rūsių, naudoti plokštuminiai pamatai. Šiltinimui pasirinktas neoporas, viso namo perimetro apdailai – skalūno akmuo. Po juo, įrengus dvigubą fasadą, paslėpta lietaus surinkimo ir saulės patekimo į pastatą kontrolės sistemos.

Sprendimas išvalyti fasadą, anot M. Morkūno, buvo ne visai tradicinis: „Žiūrint į artimiausią namo aplinką tas sprendimas gal atrodo lyg iš ateities, vis dėlto architektūrinė švara yra neatsiejamas ateities elementas. Tiesa, energijos beveik nenaudojančių pastatų architektūra įprastai būna, jei galima taip pasakyti, keistoka, industrinė. Šiuo atveju norėjosi, kad namas būtų kaip estetinis dizaino elementas, kad fasadas liktų švarus, neapkrautas įvairiais energiją generuojančiais inžineriniais įrenginiais.“

Moteriško ir vyriško požiūrio sintezė

Reikiamiems inžineriniams įrenginiams, pirmiausia – saulės kolektoriams, skirtiems karštam vandeniui ruošti, atsirado vietos ant aštresnio silueto garažo – ta projekto dalis, anot M. Morkūno, labiau atspindi vyriškosios pusės poreikį.

„Man buvo svarbus kitokios plastikos atsiradimas, atrodė, kad aštrios ir lenktos linijų sintezė atspindi tos šeimos gyvenimo būdą“, – sakė architektas.

Pirmiausia apsisprendę dėl tradicinio dvišlaičio namo stogo, vėliau užsakovai ir architektas rinkosi, koks jis bus: su iškištu ar su smailiu kraigu, ar koks kitas. Stogas suprojektuotas toks, kad atkartotų vidines lenktas konstrukcijas. Tam prireikė specialiai pjaustyti skalūno plokšteles.

Fasade nėra susikertančių kampų, jis aptakus, ir po apdaila tikrai nepaslėptas status kraigas. „Užlankstytas, užapvalintas visas antras aukštas – šiuose namuose gyvenančioms trims damoms artimesni plastiški tūriai, ir tai lėmė didžiojo tūrio idėją. Čia viskas taip, kaip mėgsta moterys, – pajuokavo architektas. – Todėl teko gaminti lenktą stogo konstrukciją iš klijuotos medienos. Lenkiuosi prieš užsakovų ryžtą, kurie, pamatę namo maketą, pasakė – norime taip. Pačioje pabaigoje, kai darbas jau buvo atliktas, sakė – gražu, bet labai sudėtinga.“

Užduotis – išvengti šalčio laidininkų

Toliau jau skaičiavo konstruktoriai, turėję patikrinti, ar šiltinimo medžiagos atlaikys architektūrinių sprendimų sąlygotas apkrovas.

„Buvo svarbu, kad įrengiant fasadą nereikėtų lieti didelį kiekį betono ar naudoti daug metalinių elementų, kurie galėtų tapti šalčio laidininkais“, – komentavo architektas.

M. Morkūnas nemato prasmės minėti, kokio storio šiltinimo medžiaga šiame projekte panaudota. „Jei žmonės skaičiuoja – ne taupo, o skaičiuoja pinigus – tvarkingai, jie apskaičiuos ir tai, kokio storio šiltinimo reikia jų namui“, – sakė architektas.

Optimalus langų dydis, atsižvelgiant į namo plotą, išplanavimą, siekiamą energinio efektyvumo klasę, buvo nustatytas specialiais skaičiavimais. Architektas atkreipė dėmesį – langus reikėtų vertinti žiūrint ne iš lauko, bet iš vidaus. Šis namas tikrai labai šviesus. Pietinėje jo pusėje įrengus didelius terasinius langus teko sugalvoti ir tai, kaip apsisaugoti nuo patalpų perkaitimo. Sprendimas – elektrinės žaliuzės, automatiškai reaguojančios į apšviestumo lygį ir patalpų temperatūrą – buvo rastas pasidairius į jau įgyvendintus projektus.

Šildymasis židiniais – ne tabu

talakelpsa_3

Šildytis namus užsakovai panoro krosnimi. „Netiesa, kad mažai energijos naudojančiuose namuose negalima įrengti židinių, – užtikrino M. Morkūnas. – Tik reikia specialaus sprendimo – ugniakurai turi turėti atskirą oro pritekėjimą iš lauko, neimti jo iš patalpos. Toliau – tik šeimininkų nuostata – ar toks šildymosi būdas atitinka jų gyvenimo būdą. Taip pat nereikėtų galvoti, kad tokios energinio efektyvumo klasės namas dažnai tiek atšąla, kad kiltų klausimas, kaip čia akimirksniu jį pašildyti. Ir ta krosnelė užmetus malkų vieną kartą kūrenasi apie 10 valandų ir išlaiko šilumą ilgiau nei parą.“

Vis dėlto energijos skaičiavimai parodė, kad namui reikia ir papildomo šilumos šaltinio. Nuspręsta gyvenamosiose patalpose įdiegti sieninius, o sanitariniuose mazguose – grindinius šildymo tinklelius.

„Tačiau sieninio šildymo gali prireikti tais atvejais, kai šeimininkai yra išvykę, lauke – itin šalta ir nėra saulės. Nes net nuo saulės per kelias valandas patalpos komfortiškai prišyla“, – kalbėjo architektas.
Antrame namo aukšte, kitaip negu rekomenduojama energiškai efektyviuose namuose, įrengtos ne lygios, bet stogo aukščio lubos. Projektuotojams teko ieškoti, kaip padaryti, kad šiluma nesukiltų į viršų.

„Tai buvo vienas sudėtingesnių projektavimo etapų: teko spręsti vėsinimo, šilumos ištraukimo klausimus, kad sistema oro neišpūtinėtų paviršiuje, leistų jį į apačią. Tam prireikė specialių architektūrinių sprendimų. Ir inžineriniai sprendimai šiuo atveju jau buvo taikomi prie architektūrinių. Čia buvo priimta daug smulkių, bet labai svarbių sprendimų“, – komentavo
M. Morkūnas.

Būtinas kompleksiškas požiūris

talakelpsa_4Ypač svarbius inžinerinių sistemų projektavimo, konstrukcinių sprendimų paieškos ir bendruosius namo statybos darbus įgyvendino bendrovė „Statybos projektų sprendimai“ (SPS).

Energiškai efektyvių pastatų projektavimo ir jų statybos koordinavimo specializaciją pasirinkusios įmonės vadovas Darius Baitis pripažino – netradicinė tokios rūšies projektams architektūra lėmė ir nestandartinių konstrukcinių sprendimų kone kiekviename žingsnyje poreikį. Suapvalintų formų detalių išpildymas, tapęs iššūkiu ir stogininkams, ir fasadininkams, buvo tik viena iš daugelio užduočių. Tačiau įmonei tai buvo proga įrodyti, kad yra gana ambicinga padaryti taip, kad ne tik namas atrodytų gražiai, bet ir visi techniniai parametrai pasiektų aukščiausius energinio efektyvumo reikalavimus.

„Teko nuolat ieškoti specialių konstrukcinių ir techninių sprendinių, – pasakojo SPS direktorius. – Bene didžiausias iššūkis buvo įrengti lenktą stogo konstrukciją išvengiant šilumos tiltelių, užtikrinant sandarumą. Tačiau mes domimės naujovėmis ir vertiname galimybę įgyti naujos patirties. Mūsų privalumas yra tai, kad esame ne vien konstruktoriai ir ne vien statybininkai. Nes kai konstruojama nežinant, kaip realybėje tai įgyvendinti, daromos klaidos, ir priešingai. Tokiais atvejais itin svarbu, kad klientas pasitikėtų rangovais, kad leistų viską daryti teisingai nuo pat pradžių, kad neišsigąstų pusiaukelėje ir nepultų stabdyti proceso. Nes tokie sprendimai reikalauja ir papildomų investicijų. Taigi pirmiausia čia reikia atitinkamo užsakovo išprusimo.“

Atskiras galvosūkis buvo fasado įrengimas. Apdaila skalūno plokštelėmis reikalauja tam tikro konstruktyvo – vėdinamojo fasado. Tačiau įrengiant jį tradiciniu būdu per laikomuosius kronšteinus, anot D. Baičio, patiriami labai dideli šilumos nuostoliai.

„Džiaugiuosi, kad čia buvo vienas pirmųjų objektų, kuriame panaudoti stiklo pluošto laikikliai. Jie leido išvengti šilumos nuostolių. Ieškojome šio sprendimo patys dirbdami su įvairiais medžiagų tiekėjais. Šios detalės buvo suprojektuotos, apskaičiuotos konkrečiai šitam objektui ir pagamintos pagal SPS užsakymą“, – sakė įmonės direktorius.

Langai buvo montuojami šiltinimo sluoksnyje, stengiantis jų neįgilinti, kad būtų pakankamas saulės pritekėjimas. Pasak D. Baičio, konstruktoriams prireikė papildomų skaičiavimų sprendžiant, kaip iškelti į išorę klijuotos medienos gana didelių matmenų langų konstrukcijas ir užtikrinti, kad atliktas darbas būtų ilgaamžis.

Kodėl progresyvaus projekto užsakovai nesiryžo kurti dar didesnės energinio efektyvumo klasės namų, tarkime, A++ ar aktyviųjų namų standarto?

„Manau, esminis jų tikslas buvo turėti namus, kurie naudotų kuo mažiau energijos. Siekta realaus investicijų efektyvumo“, – sakė architektas M. Morkūnas.

Akytbetonio blokeliai – patiems šilčiausiems namams

aeroc_250Tai, kad sostinės J. Tallat-Kelpšos gatvės individualiojo namo naudingumo klase pripažinta A+, yra dar vienas įrodymas, kad akytbetonio blokeliai yra vienas iš patikimų sprendimų norintiesiems turėti šiltus, sandarius namus. Akytbetonio blokelius šiam objektui tiekusios bendrovės „Aeroc“ direktorius Alvidas Musius pabrėžia – įmonė apie energinius parametrus galvoja jau seniai, todėl išorinėms sienoms gaminami itin šilti blokeliai. Aukščiausi energinio efektyvumo reikalavimai gali būti pasiekti paklojus vos 15 centimetrų storio neoporo sluoksnį.

A. Musius atkreipia dėmesį – svarbu ne tik šiltinimo sluoksnis, bet ir šilumos tiltelių eliminavimas sienos jungties su pamatu vietoje, pastato sienų sandarumas. Prieš šiltinant „Aeroc“ blokelių konstrukciją nereikia sienos tinkuoti iš lauko, o langus galima montuoti į mūrą prieš tai apšiltinus angokraščius. Taigi nebūtina langus iškelti į šiltinimo sluoksnį (tai kainuoja apie 40–50 proc. gerųjų langų kainos), mažesnė tikimybė padaryti klaidų montuojant langus, lieka galimybė prabėgus laikui pasikeisti langus neardant fasado.

Specialistas ragina pamiršti fizikos dėsniams prieštaraujantį mitą, kad akytasis betonas, kuris drėgnuoju periodu gali sukaupti drėgmės ir vėliau, šildymo sezono metu, kai drėgmės trūksta, papildyti ja vidaus patalpas, kartu gali ir nepageidaujamai jas išsausinti.

Mitas ir tai, kad akytbetonis atlaiko nedaug gyvavimo ciklų. Pagal šį parametrą medžiaga nusileidžia tik silikatui. „Aeroc“ blokeliai pasižymi dideliu atsparumu šalčiui. Dėl porėtos struktūros medžiaga išsiskiria ir gera garso izoliacija. O akytbetonio blokelių trūkumu laikomas silpnumas yra pakankamas statyti 3 ar net 5 aukštų namus, patikino „Aeroc“ vadovas. Blokelių atsparumas gniuždymui – nuo 1,8 iki 5 mPa. „Aeroc“ gamintojai atkreipia dėmesį: vienbučiui namui nereikia perteklinės laikomosios blokelių galios sienos.

„Statybininkai gal ir nelabai mėgsta mūryti iš „Aeroc“, nes reikia papildomai užpilti vertikalias siūles, blokeliuose nėra paėmimo rankenų, bet siena pastatoma kokybiškesnė: sandari, lygi, šilta, taigi užsakovas gauna geresnį rezultatą“, – pabrėžė A. Musius.

www.aeroc.lt

Ekošildymas – energiją ir lėšas taupantis sprendimas

rubisolis_250Individualiajame A+ energinio naudingumo klasės name sostinės J. Tallat-Kelpšos gatvėje įdiegtas ne vienas didelę patirtį šildymo sistemų srityje turinčios bendrovės „Rubisolis“ pasiūlytas sprendimas. Užsakovams buvo patraukli ekošildymo idėja. Tai – tiesioginis elektrinis šildymas, kuris nuo tradicinio elektrinio skiriasi tuo, kad kaitinimo sistemoje naudojami ne įprasti kaitinimo elementai ar variniai kabeliai, bet elementai iš anglies pluošto.

Toks šildymas yra daug veiksmingesnis, patiriamos mažesnės sąnaudos, dėl žemos įkaitimo temperatūros užtikrinamas puikus patalpos mikroklimatas: šis šildymo būdas nedegina deguonies, nesausina oro, sukelia mažiau dulkių. Tiesioginis sienų šildymas padeda išvengti pelėsio. Interjere ekošildymo sprendimai neužima vietos, jie gali būti visiškai nematomi arba priderinami prie interjero padarant jį prabangesnį, labiau individualizuotą.

Gyvenamosiose šio individualiojo namo patalpose buvo sumontuotas sieninis šildymo tinklelis „Genius Carbon“, sanitariniuose mazguose įrengti grindiniai „Genius Carbon“ anglies pluošto tinkleliai.

Įvairios galimybės. Sudedamosios ekošildymo sistemos dalys – grindinis šildymas (kilimėliai ir tinkleliai po plytelėmis, laminatu ar parketu, kurie montuojami būstą įrengiant); lubinis šildymas (šildymo plėvelė, plokštės, kurios gali būti montuojamos ir būstą statant, ir jau atlikus apdailos darbus); sieninis šildymas (plokštės, akmeniniai radiatoriai, akumuliaciniai radiatoriai, infragyvatukai, kurie gali būti montuojami ir būstą statant, ir jau atlikus apdailos darbus – tai priklauso nuo įrenginio). Ekošildymo sistemos pakanka būstui apšildyti, tačiau ją galima derinti ir su, pavyzdžiui, kietojo kuro krosnelėmis ar pačių pasigaminama elektra iš saulės energijos.

Mažos investicijos ir sąnaudos. Ekošildymui nereikia sudėtingų įrenginių, brangios santechnikos, kamino, atskiros patalpos katilinei ir kurui. Taip taupomi ne tik kvadratiniai metrai – pradinės ekošildymo sistemos įrengimo investicijos, palyginti su kitų šildymo sistemų, yra 2–4 kartus mažesnės. Ekošildymo įranga 100 kvadratinių metrų ploto būstui A energinio naudingumo klasės name apšildyti kainuoja nuo 1500 eurų.

Kaina už šildymą priklauso nuo patalpų izoliacijos ir kubatūros. Jei patalpų namuose aukštis yra standartinis – 2,5–3 metrai, tai atsakyti į klausimą galima įvertinus pastato tipą. A klasės namo ar daugiabučio gyventojai vidutiniškai per šildymo sezono mėnesį mokės 0,4–0,7 cento už 1 m2 (kai temperatūra – 21 laipsnis).

Verta atkreipti dėmesį, kad dėl tiesioginio paviršių šildymo šilumos efektas būna maždaug dviem laipsniais didesnis, tad norint, kad patalpoje būtų 21 laipsnio temperatūra, termostatą pakaks nustatyti ties 19 laipsnių padala. Tai dar viena mažų šildymosi išlaidų priežastis.

Mažos pradinės investicijos ir mažos šildymosi sąnaudos garantuoja, suprantama, ir greitą sistemos atsipirkimą.

Paprastas montavimas. Gyvenamajame name ar bute keliais etapais ekošildymo sistema sumontuojama per vieną ar dvi dienas. Pirmiausia išvedžiojami elektros laidai. Grindinis šildymas įrengiamas prieš paklojant grindis. Lubinis ir sieninis šildymas gali būti montuojamas ir būstą statant, ir jau atlikus visus apdailos darbus – nelygu kliento pasirinktas šildymo įrenginys.

Didelis efektyvumas. Ekošildymo sistema šildo paviršius, kurie šilumą akumuliuoja ir atsijungus sistemai. Šildant tokiu būdu susidaro mažesnis šilumos skirtumas tarp patalpos apačios ir viršaus, tai ne tik komfortiška, bet ir ekonomiška.

Ekošildymo sistemai nereikia daug lėšų įprastai atsieinančiam dalykui – priežiūrai. Sistemos nereikia nuolat valyti ar kitaip prižiūrėti. Tai sutaupo ir laiko.

Ekošildymo sistemoje naudojamas anglies pluoštas efektyviai veikia 120 000 valandų. Tai reiškia, kad Lietuvoje sistema tarnaus net 25–30 sezonų. Svarbu ir tai, kad šioje sistemoje nėra kam gesti. Nebent ilgainiui iš rikiuotės išeitų termostatas, tačiau jį lengva pakeisti, o garantija ilgalaikė – iki 10 metų.

Automatizuotas valdymas. Ekošildymas gali būti visiškai automatizuotas. Jį patogu reguliuoti, paskirstyti atskirose erdvėse, galima užprogramuoti prieš šildymo sezoną ir valdyti išmaniajame telefone ar planšetiniame kompiuteryje įdiegta specialia programėle.

www.rubisolis.lt

Komentarai

Nemokami mokymai architektams ir inžinieriams
statyba ir architektura
archicad