Ar galėsime teigti susikūrę ekologiškus namus vietoj plastikinių langų rėmų pasirinkę medinius, o tradicinius tirpiklinius dažus pakeitę skiedžiamais vandeniu? Bet koks žingsnis tvaresnės, sveikesnės gyvensenos link yra sveikintinas, vis dėlto specialistai sako, kad ekologijos samprata yra kur kas platesnė ir aprėpia ne tik pačias medžiagas, produktus, bet ir jų gamybos procesus.
Neturi nepriklausomos informacijos
Nors kartais bandoma priversti suabejoti ekologiško mąstymo ir gyvensenos perspektyvomis vadinant tai mados, taigi – neišvengiamai laikinu, reiškiniu, architektas Arūnas Kilišauskas teigė negalįs išskirti kokių nors ryškesnių tendencijų – tiesiog vieniems šiandien tai aktualesnis veiksnys, kitiems – ne toks aktualus.
„Gal anksčiau pasitaikydavo daugiau besižavinčiųjų moline statyba, tačiau paprastai šis žavėjimasis buvo paremtas tuo, kad neva pasistatyti tokį namą yra pigiau. Tačiau ir tada sakydavau, ir dabar sakau, kad pigiau gali būti tada, kai tai darai pats – įdedi savo, artimųjų pastangų. Sutaupyti galima tik darbo sąskaita“, – aiškino architektas.
A. Kilišausko vertinimu, būstą statančių žmonių pasirinkimą tarp ekologiškų ir neekologiškų sprendimų veikiau lemia psichologinis faktorius.
„Racionalumo šiuo atveju būna nedaug, nes žmonės neturi nepriklausomos informacijos, ir tai yra blogai. Pavyzdžiui, Vokietijoje tuo užsiima universitetai, iš kurių galima gauti nepriklausomą ataskaitą apie tam tikras medžiagas, produktus. Pas mus tokia informacija sunkiai prieinama, žmonės kol kas nėra labai apsišvietę“, – kalbėjo architektūros studijos „Ekotektonika“ vadovas.
Didesnis dėmesys – interjerui
Architektas A. Kilišauskas pastebi, kad ir pati ekologijos sąvoka interpretuojama nevienareikšmiškai. Viena vertus, ekologiškumas statyboje suvokiamas kaip absoliučiai natūralių medžiagų, tokių kaip šiaudai ar molis, naudojimas. Kita vertus, tiesiog kalbama apie tai, kad vienos medžiagos yra sveikesnės už kitas.
„Tačiau paimkime kad ir molio blokelį – jis kenksmingo radono išskiria daugiau nei silikatinė plyta. O žmonėms ekologiškas atrodo būtent molio blokelis ar molinė plyta. Taigi yra visokių niuansų, o jei dar labiau pasigilintume, kiltų globalesnių klausimų: kiek medžiagai išgauti buvo išnaudota pirminės energijos, kiek gamtai padaryta žalos? Apie tokius dalykus retas kuris pamąsto“, – pripažino specialistas.
Architektas Vaidotas Dapkevičius linkęs manyti, kad ekologiškumas šiandien ryškiau matomas renkantis apdailos, interjero sprendimus. „Dalis interjero kūrėjų iš principo naudoja ekologiškas, natūralias medžiagas. Tačiau jei kalbėsime apie paties pastato statybą ir su ekologija susijusias technologijas, čia jau reikėtų daugiau ieškojimų, didesnio įdirbio, nes statybinės medžiagos yra standartizuotos“, – kalbėjo V. Dapkevičius.
Takoskyra tarp „sau“ ir „pardavimui“
Architektūros studijos „Ekotektonika“ vadovo A. Kilišausko patirtis byloja, kad jei žmogus nori susikurti sveiką gyvenamosios aplinkos mikroklimatą, jis mąsto plačiau, rūpinasi ne vien mediniais langais.
„Besidomintieji ekologija dažniausiai gilinasi ir į tam tikrus dvasinius dalykus. Tie, kuriems ši tema nėra labai svarbi, įprastai daugiau dėmesio skiria funkcijai, išvaizdai“, – tikino architektas.
