Viena svarbiausių šiandienos statybinių medžiagų – betonas – regis, plačiai žinoma ir visiems įprasta. Vis dėlto betono naudojimo subtilybes ir pritaikymo galimybes deramai išmano ne kiekvienas statybų profesionalas. Specialistai įspėja, kad tokios žinių spragos programuoja darbų broką ir gali skaudžiai atsiliepti visos statybos kokybei.

Rinktis galima ir specialųjį betoną

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Statybos fakulteto Statybų katedros vedėjas profesorius Gintautas Skripkiūnas atkreipė dėmesį, kad pažangios technologinės ypatybės ne tik mažina rankų darbo apimtis, spartina patį statybų procesą, bet ir leidžia pasiekti specifinius kokybės parametrus.

„Koks priklausomai nuo eksploatacijos sąlygų turėtų būti naudojamas betonas – ir statybos projektų vadovams, ir projektuotojams žinių vis dar stinga. Veikiausiai norint sutaupyti mažai dėmesio kreipiama ir į specialiojo betono naudojimo galimybes. Pavyzdžiui, savaime sutankėjantis betonas kol kas mažai naudojamas, nors jo technologijos darbo jėgos ir darbuotojų sveikatos požiūriu yra gerokai pranašesnės, nes tokio betono nereikia vibruoti. Gamintojai siūlo ir didelio stiprumo betoną, kurio stiprio klasė yra didesnė nei C50/60. Ilgaamžiškumu pasižymintis specialusis betonas ilgai tarnauja sudėtingomis eksploatacijos sąlygomis. Tai itin aktualu Klaipėdoje, kur jaučiamas jūros vandens poveikis, tačiau ši aplinkybė irgi deramai neįvertinama“, – tendencijas vardijo mokslininkas.
Bendrovės „Heidelbergcement Klaipėda“ generalinis direktorius Povilas Bradulskis antrino, kad pigiausias produktas – ne visada geriausias sprendimas. „Turint omenyje bendrą projekto apimtį, mažesnė kaina ne visada atperka kokybės parametrų skirtumą tarp įprasto ir specialiojo betono. Savaime tankėjantis, poliams skirtas betonas, taip pat mažo tankio ir kitų rūšių specialusis betonas – tai sąnaudas mažinančios ir kokybę gerinančios priemonės“, – statybos projektų vadovų dėmesį atkreipia P. Bradulskis.

Kodėl atsiranda plyšių?

Anot VGTU profesoriaus G. Skripkiūno, šiuolaikinės betono naudojimo galimybės – labai plačios. „Daugiausia statybose jis pasitelkiamas kaip konstrukcinė medžiaga. Dabar linkstama naudoti didelio stiprio betoną, kad būtų mažinami konstrukcijų tūriai, taip sutaupoma ir medžiagų, ir energijos. Vis labiau atsigręžiama į dekoratyvines betono ypatybes, tiesa, šios galimybės galėtų būti naudojamos plačiau. Pavyzdžiui, iš betono gali būti formuojami faktūriniai paviršiai be jokios papildomos apdailos. Taip pat gali būti išgaunamas spalvotas betono paviršius“, – vardijo mokslininkas.

G. Skripkiūnas pripažino, kad nesilaikant privalomųjų darbų technologijų neišgelbės nė puikiausios medžiagos charakteristikos. Anot specialisto, betonavimo metu pasitaikančios klaidos – vis dar neretas reiškinys. „Nemažai jų padaroma kietinant betoną. Šio proceso metu būtina užtikrinti tam tikrą režimą – svarbiausia, kad intensyviai negaruotų vanduo, o tai ypač aktualu vasaros metu. Nepaisant šių reikalavimų atsiranda plyšių, o jų neįmanoma pataisyti. Neretai neįvertinamos ir eksploatacijos sąlygos. Esant tam tikram aplinkos poveikiui, betonui maišyti turi būti naudojamas specialus cementas ar užpildai. O dėl netinkamai parinktų medžiagų galimi paviršių konstrukcijų pažeidimai“, – įspėjo VGTU atstovas.

Skiesti vandeniu – nevalia

Bendrovės „Heidelbergcement Klaipėda“ generalinio direktoriaus pavaduotojo Aurelijaus Daugėlos pastebėjimu, viena opiausių šiandienos problemų statybvietėse – betono mišinio takumo, jo konsistencijos reguliavimas vandeniu.

„Statybos projektų vadovai, darbų vadovai drauge su statybininkais ar meistrais, įrengiančiais klojinius, turėtų labai atsakingai numatyti betono slankumo klasę. Pavyzdžiui, standartiškai pasirenkama antra ar trečia, o, pasirodo, reikia ketvirtos. Betonas paprasčiausiai praskiedžiamas vandeniu, tačiau taip daryti negalima, nes tokiu būdu pakeičiama mišinio sudėtis ir nebelieka jokių garantijų, kad medžiaga bus reikiamo stiprumo ir atitiks visas privalomas charakteristikas. Šiuo atveju problema sprendžiama kitais būdais – papildomai naudojant plastiklį ar kitus cheminius priedus“, – aiškino A. Daugėla.

Bendrovės „Heidelbergcement Klaipėda“ generalinis direktorius P. Bradulskis atkreipė dėmesį, kad betoną pristatantys įmonės vairuotojai prireikus gali pasitelkti specialią įrangą betono tankumui patikrinti. „Mūsų betono mazguose tam tikru dažnumu imami pagamintos produkcijos kokybės mėginiai. Dažnumą reglamentuoja Lietuvoje galiojantys standartai, tačiau užsakovo pageidavimu mėginių galime paimti nors ir maišydami betoną kaskart“, – teigė įmonės vadovas.

5 komentarai. Leave new

  • cucuki369
    2016-05-26 9:33

    Ačiū už naudingą informaciją apie betoną. Šiuo metu pas mus vyksta statybos darbai, dėl to visa informacija apie statybos medžiagas, techniką labai domina. Žadame pirkti nemažai betono, tik nežinome ar verta pirkti statybinį mikserį (pvz. tokį: phiolent.lt/maisytuvai-greztuvai-2.html )? O gal geriau išsinuomoti? Ar statybinis mikseris gera investicija? 🙂 Ačiū už jūsų atsakymą. 🙂

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Fill out this field
Fill out this field
Įveskite tinkamą el. pašto adresą.

Susiję straipsniai
Susiję straipsniai