Pačioje Vilniaus širdyje, ties Lukiškių aikšte, išdygęs kompleksas „Live Square“ į gerokai apsnūdusią miesto centro dalį įnešė stiprių urbanistinių pokyčių. Projekto architektas Povilas Čepaitis pabrėžia, kad jų tikslas buvo paversti naująjį kompleksą organiška miesto dalimi, išvengti chaoso, stiprių kontrastų. Miesto žmonėms projektas atveria ir naują viešą terasos erdvę su miesto perspektyvomis ir želdinių oaze.
Skvero vaizdinys nedingo
Naujasis statinių kompleksas sudarytas iš kelių gyvenamųjų ir dviejų komercinių („Hilton Garden Inn“ viešbučio ir administracinio tūrių) pastatų. Anot P. Čepaičio, renkantis tiek urbanistinę, tiek architektūrinę koncepciją, galimi du užduoties sprendimo būdai – kontrastuojant su aplinka arba prisiderinant prie jos. Jų komanda pasirinko prisiderinimo principą, nes daugialypis projektas apėmė didelę kvartalo dalį, pareikalavo sukurti ne vieną, bet keletą objektų ir netgi pačią aplinką, į kurią šie objektai įsikomponuoja. Architektas neabejoja, kad prisiderinimo metodas tokiu atveju leidžia sukurti gerokai ramesnę, tvarkingą, nechaotišką urbanistinę struktūrą. Toks nuo pat pradžių ir buvo projekto komandos tikslas – nesukelti bereikalingo triukšmo, darniai įsilieti.
Pasak P. Čepaičio, žmonių sąmonėje iki šiol išlikęs skvero, susiformavusio sklypo dalyje, vaizdinys. Jį projekto autoriams norėjosi išsaugoti, kažkokiu būdu įjungiant į bendrą dizainą. Įgyvendinta idėja – skveras, perkeltas ant administracinio pastato stogo. Atsiradusi visiškai nauja vieša erdvė pasiūlė ir naujų perspektyvų, panoraminių miesto centro vaizdų.
Projekto komandai pavyko įtikinti užsakovus, kad terasa būtų vieša, į ją atskiru liftu galėtų pakilti kiekvienas žmogus. Norinčiajam joje apsilankyti net nereikia užsukti į pastato holą – nuo gatvės pusės buvo suprojektuotas visiškai atskiras įėjimas. Terasoje jau numatyta įrengti kavinę, tačiau, architekto tikinimu, ji užims tik nedidelę ploto dalį, kita dalis bus palikta visiškai vieša. Architektas pasakoja, kad stogo skvero apželdinimą kūrusi kraštovaizdžio architektė Ramunė Sanderson parinko želdynus, kurie būtų gyvybingi visais metų laikais, įspūdingi ne tik vasarą, bet ir šaltuoju sezonu.
P. Čepaitis pažymi, kad istorinė Dainavos gatvė, vedusi į Tauro kalną, prieškariu buvo gana svarbi miesto gatvių tinkle. Sovietmečio naujadaras – Kudirkos gatvė – išstūmė senąją gatvelę, pavertė ją akligatviu. Naujajame projekte nuspręsta Dainavos gatvei grąžinti senąją funkciją ir netgi kiek įmanoma ją įprasminti. Administracinio pastato ir viešbučio tūrius buvusioje gatvės vietoje nuspręsta perkirsti ir sukurti pasažą, dengtą stikliniu stogu, su vienodais abiejose pusėse fasadais. Taip gatvė buvo išsaugota, pakeitus jos senąją susisiekimo funkciją į reprezentacinę ir rekreacinę.
Aukšto energinio naudingumo vėdinimo sprendimai
KOMFOVENT komanda džiaugiasi prisidėjusi prie modernaus „Live Square“ projekto, pasiūlydama šiuolaikiškus vėdinimo sprendimus su drėgmės kontrole. Projektui pasirinkti vėdinimo įrenginiai KOMFOVENT VERSO ir KLASIK, skirti komercinėms ir visuomeninės paskirties patalpoms. Bendras įrenginių oro srautas siekia daugiau nei 48 000 m³/h. Aukšto energinio naudingumo įrenginiuose sumontuoti efektyvūs šilumogrąžiai, pažangūs PM ventiliatorių varikliai, atitinkantys IE4 ir IE5 efektyvumo klases. Integruota valdymo automatika C5 sumaniai kontroliuoja įrenginių darbą. Apgalvoti konstrukciniai sprendimai, atidžiai parinkti komponentai ir sumaniai sukurta valdymo automatika užtikrina, kad KOMFOVENT gaminami įrenginiai atitiktų aukščiausius pastatų energinio naudingumo reikalavimus. Tinkamai parinkti ir subalansuoti vėdinimo sprendimai sukuria komfortišką mikroklimatą tiek viešbučio svečiams, apartamentų gyventojams, tiek verslo centro darbuotojams.
Remiantis istorine architektūra
Projekto architektas tvirtina, kad jų komandai buvo svarbu „pagauti“ istorinės architektūros masteliškumą, pasiekti panašų dėmesio detalėms lygmenį, todėl naujuose statiniuose atsirado senųjų fasadų puošybos elementų, išreikštų šiuolaikine architektūros kalba.
Ornamentika, fasadų plastika, padalijimai, piliastrai, trimatis efektas su šešėlių žaismu – visa tai komanda perkėlė į naujai kuriamus tūrius, išnaudodama modernias priemones.
Architektas mini ir kitą veiksnį, leidusį integruoti statinius į aplinką, – fasadų medžiagiškumą. Administraciniam pastatui parinkta gelsvo vokiško kalkakmenio apdaila susiejo kompleksą su istorine Vilniaus architektūra – daugelyje jos statinių fasadų taip pat panaudotos gelsvos apdailos medžiagos, pavyzdžiui, klinkeris.
Vengiant komplekso vienodumo, apsispręsta įvesti ir šiek tiek kontrasto, netikėtų sąskambių. Todėl administracinio pastato ir viešbučio fasadai buvo aiškiai atskirti visiškai skirtingo medžiagiškumo: vienam panaudotas šiltas gelsvas kalkakmenis, kitam – šaltas, natūraliai anoduotas aliuminis, kuris kiek kitaip, šiuolaikiškiau atspindi aplinką.
Gyvenamojo pastato vietoje stovėjęs kultūros paveldo statinys, sovietmečiu kurį laiką funkcionavęs kaip poliklinika, turėjo pirminę gyvenamojo namo funkciją. Ji statiniui vystant projektą ir buvo sugrąžinta. Kurdami naujų gyvenamųjų korpusų architektūrą, projekto autoriai rėmėsi paveldinio statinio architektūra, siekė ją interpretuoti moderniomis priemonėmis. Paveldinis pastatas, kaip ir daugelis kitų Vilniaus pastatų, turėjo gelsvo klinkerio apdailą su pilkšvai dažyto tinko intarpais. Naujųjų korpusų fasaduose taip pat buvo panaudotas klinkeris, o siekiant įvesti daugiau šiuolaikiško, urbanistinio stiliaus, senasis tinkas buvo pakeistas į analogiško atspalvio betoną. Panašios sąsajos išlaikytos ir naujų laiptinių interjeruose – juose, kaip ir istorinio pastato interjere, atsirado tokio paties atspalvio mozaikinės grindys, juodai dažyto metalo turėklai, ąžuolo porankiai. Tankiai užstatytoje aplinkoje buvo sukurta vidinė, tik naujųjų namų gyventojams skirta rekreacinė erdvė su želdiniais.
Visi apšvietimo sprendimai: laukui, namams, biuro patalpoms.
Profesionalų konsultacijos ir platus šviestuvų asortimentas.
Ryškus akcentas – gatves jungiantis atrijus
P. Čepaitis pasakoja, kad sklypo užstatymo forma padiktavo gerokai ilgesnį administracinio pastato fasado tūrį, nei kad istoriškai buvo būdinga kvartalu perimetrus formuojantiems pastatams. Nusprendus tūrį perkirsti, buvo suprojektuota Dainavos ir Kudirkos gatves jungianti šviesi atrijaus erdvė, maksimaliai įstiklinta didelėmis stiklo plokštumomis. Joje specialistai sukūrė didžiulę veidrodinę sieną, įleidžiančią į vidų aplinkos atspindžius, šviesą ir ją paskirstančią per visą atrijaus erdvę.
Interjere atsirado daug gelsvo marmuro apdailos plokščių, siekiant išlaikyti sąsają su fasadais, nerūdijančiojo plieno ir medžio apdailos.
Dvi atrijaus padalytos pastato dalys susijungia viršutiniuose aukštuose, bet funkcionuoja kaip gana autonomiški vienetai. Nors pastato viduje buvo suprojektuoti keli, ir atvirojo tipo, ir kabinetinės sistemos, variantai, dabar beveik visame pastate vyrauja kabinetinė sistema.
Pasirinkimą lėmė nuomininkų veiklos pobūdis – didžiojoje pastato dalyje įsikūrusi advokatų kontora ir bendradarbystės erdvės. Būtent advokatų kontoros dalyje įkurta įspūdinga poilsio erdvė su vidiniu atrijumi per du aukštus, atsiveria miesto centro vaizdas į Gedimino prospektą.
Straipsnis paskelbtas žurnale „SA.lt“ (Statyba ir architektūra) | 2019 rugsėjis.