Visuomenėje dažnai imamas kelti atliekų tvarkymo klausimas, pirmiausia užsimenant apie tai, koks turėtų būti mokesčio tarifas už šiukšlių surinkimą. Kuo gali baigtis konkurencinė kova, kai atliekų tvarkymo įmonės, norėdamos laimėti konkursą, nurodo pernelyg mažą kainą, parodė situacija praėjusių metų vasarą statybos atliekų surinkimo aikštelėje. Viskas baigėsi tuo, kad perpildytą aikštelę teko kurį laiką uždaryti, nes nebetilpo tik kaupiamas, bet netvarkomas statybinis laužas.
Būtina paisyti ekonomikos dėsnių
„Tai, kad gyventojai kelia klausimą dėl atliekų surinkimo ir tvarkymo kainos, iš dalies suprantama. Tačiau kai tokius klausimus užduoda įmonės – keista. Juk jos turi suprasti, kad atliekų tvarkymas yra tokia pat ūkinė veikla, kaip ir kitos veiklos, ir ji turi savo sąnaudas. Kalbos, kad išrūšiavus atliekas nebereikės mokėti už jų tvarkymą, prasilenkia su realybe, o taip postringaujantys asmenys neturi supratimo apie ekonomiką“, – kalbėjo Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (VAATC) direktorius Bronius Pavilanskas.
Tvarkyti buitines atliekas – jas rūšiuoti ir perdirbti – kai kuriais atvejais kainuoja daugiau nei pagaminti naują produktą iš pirminės žaliavos. Antai kritusi naftos kaina daro įtaką ir žaliavų kainų mažėjimui, tad plastiko gaminius šiandien labiau apsimoka gaminti iš pirminės žaliavos.
„Tačiau reikia paisyti ir kitų dalykų – ekologijos, socialinės atsakomybės, galiausiai – energinių išteklių taupymo. Čia be atitinkamų sąnaudų neišsiversime. Todėl pagrįstai reikia kelti klausimą: kiek kainuoja atliekų tvarkymas? Valdininkai šį klausimą stengiasi apeiti, nes jis nėra patogus. O kai to teiraujasi atliekų tvarkytojai, sulaukiama nemalonių atsiliepimų iš gyventojų. Tačiau paslauga turi kainuoti tiek, kiek kainuoja, o kai kainą mėginama nepagrįstai mažinti, iš tiesų susiduriama su rimtomis problemomis“, – teigė B. Pavilanskas.
Jis pabrėžė, kad atliekų surinkimo ir tvarkymo kaina tikrai negali būti 11–12 eurų už toną, ji tikrai didesnė. Taip pat būtina kelti ir socialinės atsakomybės klausimą, kai kiekvienas prieš imdamasis tam tikrų darbų turėtų pagalvoti, kur dės atliekas.
Paslaugų kaina – nepagrįsta
Praėjusių metų vasaros viduryje sostinėje veikianti statybos atliekų aikštelė Liepkalnio gatvėje atsidūrė aplinkosaugininkų akiratyje, nes ten sukaupti atliekų kiekiai ėmė gerokai viršyti leistinas ribas. Dėl to buvo sustabdyta aikštelės veikla ir statybinių atliekų priėmimas. Buvo nurodyta kuo greičiau išspręsti iškilusias problemas, be to, pateikti siūlymai į aikšteles priimti tik rūšiuotas statybos atliekas. Tai reiškia, kad statybininkai laužą turi išrūšiuoti statybvietėse.
Verslininkai, priiminėję statybos atliekas ir kaupę jas aikštelėje, tvirtino, kad kritinė situacija susidarė dėl to, kad perdirbtų atliekų gali realizuoti vos 10 proc., neva jos nėra paklausios. Todėl būtina spręsti klausimą, kur dėti nepaklausias atliekas.
„Vertinant kritiškai, galima drąsiai teigti, kad kaina, už kurią buvo surenkamos statybos atliekos, buvo gerokai per maža ir sukauptam laužui tvarkyti paprasčiausiai negalėjo likti pinigų. Todėl ir buvo likusi vienintelė galimybė – jas tik priimti ir kaupti. Be to, verslininkai ieško naudos, už nustatytą atliekų priėmimo kainą turbūt net nebuvo minčių tas atliekas tvarkyti“, – sakė
B.
