• ruukki
  • tikkurila
  • tikkurila
  • ruukki

2014 liepos 2 d.

Architektūrinės ir urbanistinės aplinkos kokybės saugiklis, kolegialaus pasitarimo galimybė, miestų savivaldos įrankis derybose su nekilnojamojo turto ir verslo projektų plėtotojais, architektūrinės idėjos teismas: penkiuose šalies miestuose veikiančių architektūros-urbanistikos ekspertų tarybų veikla sulaukia kontraversiškų apibūdinimų. Požiūris dažniausiai priklauso nuo to, kurioje barikadų pusėje stovi vertintojas.

Išvados – rekomendacinio pobūdžio

Vilniaus miesto architektūros-urbanistikos ekspertų tarybos (VAUET) prie Lietuvos architektų sąjungos (LAS) Vilniaus skyriaus narys Mindaugas Pakalnis pripažįsta, kad svarstymas ekspertų taryboje ne vienam architektui atrodo kaip grėsmingas kumštis, neleidžiantis pasireikšti individualybei. M. Pakalnis įsitikinęs, kad protingai sudėliota apribojimų sistema yra vertinga pagalba, o projekto autorius neturėtų reaguoti asmeniškai kolegai patarus dar pagalvoti apie kokį nors sprendinį.

2001 metais atnaujintoje LAS Vilniaus skyriaus ir Vilniaus miesto savivaldybės sutartyje nurodyta, kad vienas pagrindinių VAUET tikslų yra bendradarbiavimas siekiant architektūrinės ir urbanistinės miesto aplinkos kokybės bei savito miesto įvaizdžio sukūrimo. Iš miesto savivaldybės į VAUET atkeliauja apie 90 proc. čia svarstomų objektų.

VAUET nuostatuose skelbiama, kad Miesto plėtros departamentas į ekspertus kreipiasi dėl teritorijų planavimo dokumentų projektų, kuriais keičiami miesto bendrojo plano sprendiniai, dėl miesto tarybos patvirtintos miestovaizdžio apsaugos zonoje rengiamų statinių projektų, kurie yra ypatingosios paskirties statiniai ir pan. Dokumente vengiama vienos kurios nors pusės įsipareigojimus nusakančių veiksmažodžių: Miesto plėtros departamentas ne privalo ar gali kreiptis į ekspertus, o tiesiog kreipiasi – galima suprasti, kad tik tada, kai pats sugalvoja. O ekspertai pateikia savo išvadas, kurios yra viso labo rekomendacinio pobūdžio.

Vilniaus vyriausiasis architektas, Miesto plėtros departamento direktorius Artūras Blotnys vertina ir tokią pagalbą. „Vyriausieji architektai ar miestų plėtros departamentų vadovai dažnai lieka vieni nuogi prieš įstatymo raidę: būna situacijų, kai jų negina jokie įstatymai, bet reikia atsižvelgti į ypatingus architektūrinius ar urbanistinius reikalavimus, kurių įstatymuose aprašyti neįmanoma, kai atsiranda kitų institucijų perdėtų reikalavimų, tarkime, paveldosauginių. Tada mums svarbi ekspertų nuomonė ir parama“, – sakė A. Blotnys.

Vilniaus vyriausiasis architektas neabejoja, kad dar labiau kvalifikuotų ekspertų paramos reikia rajonų architektams, kurie mažuose miesteliuose, politikams pradėjus diktuoti savo nuomonę, gali pasijusti išvis vieniši.

Teoriškai architektūros-urbanistikos ekspertų tarybų ekspertizės gali prašyti ne tik projektus derinančios savivaldos institucijos, bet ir patys projekto autoriai, tik tai – retas atvejis. Kartais tarybos ekspertizės kaip šiaudo griebiasi į keblias diskusijas su įvairiomis kontroliuojančiomis institucijomis įsivėlę architektai.

Pagrindinis užsakovas – savivaldybės

Vilniaus miesto savivaldybė dažniausiai ekspertuoja objektus, kurių architektūrinė ar urbanistinė kokybė pasirodo nepatenkinama. „Kartais jaučiame, kad mieste urbanistiniu požiūriu negali atsirasti būtent toks objektas, net jei jis architektūriškai gerai atrodo, nes konkuruos su greta esančiomis architektūros vertybėmis. O jo atsiradimą galbūt leidžia anksčiau padarytos planavimo klaidos. Tada sprendimas nėra paprastas, savivaldai reikia ekspertų nuomonės ir pozicijos“, – aiškino A. Blotnys.

Pučiantis nekilnojamojo turto burbului, ekspertų tarybos vaidmuo, anot sostinės vyriausiojo architekto, tapo dar reikšmingesnis: „Dalis architektų neatlaikė išbandymo pinigais, dalis, gal priversti užsakovų, bandydavo išspausti maksimumą ignoruodami urbanistines aplinkybes. Ekspertai tokiais atvejais, sakykime, padėjo formuoti užsakovo skonį. Nors jų išvados tėra patariamosios, aš bent jau nebebuvau vienas karys lauke.“

Apie 45 metų patirtį kolegų darbus ekspertuojančiose struktūrose turintis VAUET pirmininkas Arūnas Eduardas Paslaitis A. Blotnio įvardytą problemą pripažįsta ir kalba apie ją esamuoju laiku, kartu apgailestauja dėl to, kad aplinkybės šiandien nėra palankios kokybiškai architektūrai atsirasti – pakelti kartelės neleidžia viešųjų pirkimų nuostatai, verslo, o ne šalies architektūrą palaikanti administracija.

„Verslas turi tam tikrą poziciją ir svertus, požiūrį į pelningumą, pastaruosius 20 metų architektai turi į tai atsižvelgti. Tai, kiek jų nuomonės paisys užsakovas – kitas klausimas. Yra architektų, kurie labiau atsižvelgia į verslo poreikius, yra tokių, kuriems sunkiau sekasi su užsakovu bendrauti, yra užsakovų, kurie labiau pasitiki architektu.

    Komentarai

    Nemokami mokymai architektams ir inžinieriams
    statyba ir architektura
    archicad