Architektūros turizmu galime pavadinti tam tikras vietas, pastatus ar miestus, kurie sulaukia nemažai lankytojų dėmesio dėl jų išskirtinės architektūros estetikos, paveldo vertybių ar net unikalių istorijų. Šį kartą dėmesį patraukė neįprasta istorija apipintas dar keistesnės architektūros pastatas, kuris atšventė šimto metų „statybų pabaigos“ jubiliejų. Tai milžiniškas, painus it labirintas namas, kuriame netrūksta išskirtinės istorinės XIX a. architektūros, tačiau pasigendama išplanavimo logikos. Žvalgantis po namą yra lengva pasiklysti, galima atrasti duris, atsidarančias į sieną, laiptus į niekur ir kitus, su logika ir patogumu prasilenkiančius, sprendimus.
„Vinčesterio dvaro“ statybų pradžios istorija
Tai ekscentrišku charakteriu pasižymėjusios amerikietės, Sarah Pardee (vėliau – Sarah Winchester), architektūros eksperimentas, trukęs net 38-erius metus iki pat jos mirties. 1885 metais, po vyro mirties, nemažą palikimą gavusi Sarah nusprendė apsilankyti pas būrėją, kuri pranešė, kad jos šeima buvo prakeikta (moteris sunkiai išgyveno savo 6 savaičių dukros ir vėliau vyro netektį). Būrėja išpranašavo, kad ją persekios vaiduokliai, kurių gyvybes pasiglemžė vyro įmonės „Winchester Repeating Arms“ gaminti šautuvai, o vienintelis būdas juos „nuraminti“ – nesustojamos statybos.
Sarah nusprendė persikelti į apie 60-ies ha ūkinės paskirties sklypą, kuriame jau stovėjo šešių kambarių namas. Taip prasidėjo ilgas, iki pat savininkės mirties trukęs projektavimas, statybos, griovimas ir vėl naujos statybos. Tokia proceso eiga vyko dėl nuolatinių statybos klaidų, stipraus žemės drebėjimo, savininkei netikusio rezultato, dėl ko nuolat keitėsi namo išvaizda.
- 38 metus trukusios statybos
- Dvi statybų istorijos versijos
- Viktorijos laikų architektūra, karalienės Onos atgimimo stilius
- Apie 160 kambarių, 13 vonios kambarių, 6 virtuvės, 2 valgomieji, 40 laiptinių, 47 židiniai, 17 kaminų, 2 rūsio patalpos, 467 durys, 10 tūkst. langų plokštumų
- Statyboms išleista 5,5 mln. (šiais laikais apie 200 mln.) JAV dolerių
Nors dvaro istorikė Janan Boehme tikina, kad 24 valandas per parą trukusių statybų mitas tėra išgalvota teorija, vis dėlto tiesa, kad statybos vyko dešimtmečius. Vienu metu dirbo apie 13 statybininkų, kurių atlyginimai viršijo rinkos lygį. Dažnai Sarah pasiūlydavo statybininkams nupirkti atskirą namą apsigyventi kartu su jų šeimomis. Per beveik 40 metų statyboms išleista apie 5,5 mln. JAV dolerių (šiais laikais tai siektų apie 200 mln. JAV dolerių).
Neįprastas „Vinčesterio dvaro“ interjeras
Dvaras pasižymi eklektiška architektūra ir interjeru, visiškai netikėtais, su logika prasilenkiančiais sprendimais, pavyzdžiui, durys iš antro aukšto į… niekur, langai grindyse, durys ir laiptai, vedantys į sienas, per daug kartų užsisukančios laiptų aikštelės, neveikiantys kaminai ir begalė kitų keistenybių. Šie, švelniai tariant, neįprasti sprendimai tarsi pastiprina teoriją, kad Sarah bandė suklaidinti ją persekiojančius vaiduoklius.
Įėjimas
Pagrindinis įėjimas į dvarą visai ne iškilmingas – per vežimo patalpą, kurią savininkė pageidavo įrengti uždarą, kad galėtų patekti į ir iš namo nesušlapus lietuje. Moderniais laikais tai būtų tolygu turėti pagrindinį įėjimą garaže. Ten taip pat netrūko keistų sprendimų, pavyzdžiui, į sieną atsidarančių durų ir žmogui praeiti per siaurų durelių.
„Vaiduokliams“ per paini laiptinė.
Dvare netrūksta ne tik keistumų, bet ir nepatogumų. Šalia įėjimo esančių laiptų pakopos tesiekia apie 5 cm aukštį, vienas spėjimų, kodėl – Sarah buvo smulkaus sudėjimo, neaukšta, 147 cm ūgio moteris, kurią, bėgant laikui, vis labiau kamavo artrito skausmai. Dėl tokio laiptelių aukščio ten buvo įrengtos net 7 laiptų aikštelės, tik tam, kad būtų galima patekti į antrą aukštą.
Stilių eklektika. Dvaro savininkė, įkvėpta įvairių kultūrų, keletą kambarių įrengė rytietiško interjero stiliumi. O vienas įspūdingiausių – XVI a. Venecijos interjero stiliumi įrengtas erdvus valgomasis. Dvare neapsieita ir be pobūvių salės – tai didžiausia namo patalpa, kurios nemažą dalį užima puošnus židinys.
Nepaaiškinamos interjero detalės. Keisti sprendimai atsirado net ir tokiuose elementuose kaip spintelių gylis, kuris tesiekė 2,5 cm bei aukštyn kojomis sudėti laiptų turėklų stulpeliai.
„Gaisrų holas”
Taip pavadintas koridorius anksčiau veikė kaip trys mažos patalpos, atskirtos užuolaidomis. Tačiau net sujungus į vieną erdvę, ji pernelyg maža atlaikyti karštį, sklindantį net iš 7 skirtingų šilumos šaltinių (4 židinių ir 3 karšto oro orlaidžių). Toks įrengimas nuolat sukeldavo gaisrus.
Neįtikėtini projekto mastai. Tikslus kambarių skaičius yra nežinomas, kadangi niekas nesugebėjo atkurti tikslaus plano, kadangi nuolat pasimesdavo namų labirintuose. Svarstoma, kad skaičius siekė apie 160. Tačiau dvare buvo suskaičiuota 10 tūkst. langų plokštumų, 47 židiniai, 40 laiptinių, 17 kaminų, 2 rūsio patalpos, 2 valgomieji, 6 virtuvės, 467 durys. Be to, Sarah ypatingą dėmesį skyrė skaičiui 13: 13 vonios kambarių, 13 sienų dekoro panelių, patalpoje įrengta 13 langų, plautuvės su 13 nuotekų angų, 13 kabliukų rūbams, patalpoje įrengta 13 langų ir pan.
Dvaro laukiniuose vakaruose architektūros istorija
Paties dvaro „lipdinys“ savo visuma atspindėjo Viktorijos laikų architektūrą. Pasak namo istorikės J. Boehme, uždengtos verandos dekoras, smailūs stogų bokšteliai, įmantrios kolonos, ornamentuota stogo apdaila yra būdinga karalienės Onos atgimimo stiliui.
Vienu metu pastatas turėjo net septynis aukštus, tačiau po stipraus žemės drebėjimo 1906 m. jie sugriuvo, o dėl saugumo buvo nuspręsta apsiriboti trimis aukštais. Po šios nelaimės manyta, kad Sarah neišgyveno, kadangi namo prižiūrėtojai negalėjo jos surasti. To priežastis, jos nuolatinis migravimas per kambarius, siekiant „supainioti vaiduoklius “. Vis dėlto Sarah išgyveno, o statybos toliau tęsėsi.
Nors viena populiarių teorijų teigia, kad šios statybos vyko būtent dėl Sarah įsitikinimų ir prietarų, J. Boehme tikina, kad tam egzistuoja logiškesnis paaiškinimas – dvaro savininkė paprasčiausiai turėjo milžiniškus resursus, daug laisvo laiko ir jokios architektūros projektavimo patirties. Statybos vyko be jokių brėžinių, nuolat įvykdavo klaidų, savininkės norai mainėsi. Kai kurios detalės, langai, durys, laiptai, galėjo būti originalaus pastato dalys, kurias Sarah „aplipdė“ naujais priestatais. Taip atsirado langai patalpų viduje, į lubas vedantys laiptai ir kitos keistenybės.
