Architektūros svarba daugumoje šalių nekelia abejonių, jos raidą liudijantys eksponatai kaupiami negailint lėšų, laiko ir jėgų, kad būtų perduoti kaip valstybės istorijos dalis ateinančioms kartoms. Lietuva architektūros muziejaus nebeturi nuo 2006-ųjų, kai Bažnyčiai grąžintos muziejaus naudotos patalpos, o naujų taip ir neskirta.
Tarptautinis architektūros muziejų tinklas
Ypatingas dėmesys architektūros paveldui dažniau pastebimas senosiose Europos šalyse, kurios ne kartą brėžė architektūros krypčių gaires visame pasaulyje. Čia kone kiekviename didesniame mieste galima aplankyti bent po vieną muziejų ar archyvą, saugantį architektūros istorijos paveldą. Nereti ir nedideli privatūs muziejai, pelno nesiekiantys fondai ir archyvai, vienam architektui ar architektūros srovei paskirti centrai.
Šiuokart apžvelgsime tik tuos, kurie priklauso tarptautiniam architektūros muziejų tinklui „icam“. Tai 1979 metais įsteigta tarptautinė architektūros muziejų sąjunga ir organizacija, vienijanti architektūros muziejus, centrus bei archyvus visame pasaulyje. Jai priklausė ir Lietuvos architektūros muziejus.
„icam“ ir jos narių tikslas – stiprinti ryšius tarp visų, kurie siekia skatinti geresnį architektūros suvokimą, išsaugoti architektūros archyvus, kelti jos kokybę, gerinti apsaugą, skatinti architektūros istorijos tyrinėjimus ir rūpinimąsi šios srities ateitimi, gerinti informacinius bei profesinės kompetencijos mainus ir siekti, kad visuomenė tinkamai įvertintų architektūros vaidmenį. „icam“, kaip tarptautinė specializuota institucija, priklauso Tarptautinei muziejų tarybai (ICOM).
Senosios Europos lobynai
Vokietijoje architektūros eksponatus, brėžinius, archyvinius dokumentus saugo ir eksponuoja bent 11 „icam“ tinklui priklausančių didesnių ar mažesnių, vieną ar kelias artimas sritis jungiančių muziejų. Bet specializuotų architektūros muziejų yra ir daugiau, nemaža jų dalis priklauso Vokietijos architektūros kolekcijų federacijai, kuri yra tarptautinio tinklo „icam“ padalinys.
Vienuose muziejuose eksponuojamos nuolatinės, kituose rengiamos keičiamos parodos, kai kurių architektūros temai skirtų muziejų istorija siekia ir XIX amžių. Pavyzdžiui, 1868 metais įkurtas Miuncheno technikos universiteto architektūros muziejus, kuris išsiskiria didžiausiu Vokietijoje specializuotu architektūros archyvu: apie 700 architektų parengtų 500 tūkst. brėžinių ir planų, daugiau kaip 100 tūkst. fotografijų, 50 tūkst. specializuotų knygų ir periodinių leidinių. Muziejus savo eksponatų nelaiko nuolatinėje parodoje, jie reguliariai keliauja.
Panašūs architektūros muziejai-archyvai veikia ir prie kelių kitų technikos universitetų. Bent po vieną specializuotą architektūros muziejų ir (arba) archyvą galima rasti kone kiekviename didesniame Vokietijos mieste, o regionų architektūros pasiekimų apsauga rūpinasi dažnai net ne po vieną regioninį muziejų ar archyvą.
XVII amžiuje Berlyne įkurta Meno akademija, kurioje 1954 metais buvo įsteigtas Pastatų meno archyvas, yra viena seniausių kultūros institucijų Europoje. Pastatams skirtame archyve saugoma dokumentacija aprėpia architektūros plėtrą nuo XX amžiaus pradžios iki Vokietijos susivienijimo 1989-aisiais. Vienu naujausių muziejų galima laikyti 1975 metais įkurtą Berlyno galeriją – šiuolaikinio meno, fotografijos ir architektūros muziejų, kuriame kaupiama Berlyno meno ir architektūros kolekcija nuo 1870 metų.
