Daugiafunkcis kompleksas „k18B“ Vilniuje galėjo tapti garsus ne tik dėl projekto autoriaus, bet ir dėl to, kad paskatino pakeisti Architektūros konkursų nuostatus, prieš keletą metų patvirtintus Lietuvos architektų sąjungos (LAS). Tačiau dar ne dabar. Nors kelis mėnesius dirbusi ekspertų grupė kategoriškai neigiamai įvertino šio konkurso organizavimą, LAS vadovai neskuba skelbti ypatingos padėties ar muštis į krūtinę. Neskuba jie ir viešinti kolegų atliktos ekspertizės išvadų. Jas rasite čia.
Netrukus po Danielio Libeskindo studijos triumfo LAS visuotiniame susirinkime buvo pritarta minčiai šio konkurso pagrindu išsiaiškinti, kas tobulintina rengiant architektūros konkursus ateityje. Įgaliojimai suteikti solidžiai pavadintai Konkursų organizavimo vertinimo ir rengimo tobulinimo (KOViRT) grupei.
KOViRT grupės nariai – Artūras Asauskas, Gintautas Blažiūnas, Darius Linartas, Aurimas Syrusas (sekretorius), Linas Tuleikis (pirmininkas), Leonardas Vaitys – ant darbo stalo turėjo du aplankus: Architektūros konkursų rengimo taisykles ir konkurso „k18B“ dokumentaciją.
Po aštuonių posėdžių, pokalbių su trimis kolegomis, prisidėjusiais prie konkurso rengimo, popierių ant stalo padaugėjo, o štai taisyklės liko nepakitusios. KOViRT grupės parengtos išvados ir rekomendacijos keliaus į naują aplanką – į jį LAS vadovas Marius Šaliamoras žada rinkti ir kitų, architektų pasirengtomis konkursų rengimo sąlygomis suinteresuotų pusių, nuomones. Kol kas, jo manymu, iš esmės svarstyti taisyklių koregavimo klausimą yra per anksti.
Pakomentuoti atliktus šio etapo darbus paprašėme ir KOViRT grupės vadovo Lino TULEIKIO, ir LAS pirmininko Mariaus ŠALIAMORO.
[su_box title=”KOViRT tyrimo grupės išvados” style=”soft” box_color=”#eeeeee” title_color=”#000000″ radius=”0″ class=”dotdotdot”]
Pozicinės nuostatos:
Tyrimas vykdomas Lietuvos architektų sąjungos (LAS) iniciatyva, todėl buvo išsiaiškinami tik veiksmai, priklausomi nuo LAS atstovų, neanalizuojant kitų organizacijų ar įmonių veiksmų ir iniciatyvų.
Organizacinių veiksmų vertinimas buvo vykdomas trimis aspektais, atskirai jų neįvardijant:
– teisiniu (kaip vienas ar kitas organizatorių veiksmas atitinka LAS prisiimtas ir įstatymų nuostatas);
– profesiniu (kaip vienas ar kitas organizatorių veiksmas atitinka organizacijos užsibrėžtus profesinius tikslus ar juos gali neigiamai paveikti);
– etiniu (kaip vienas ar kitas veiksmas dera su profesine etika).
Tyrimo išvados:
1. LAS atstovai, derybose dėl konkurso sąlygų turėdami derybinę persvarą prieš konkurso užsakovą UAB „Investmira“, neišnaudojo tų galimybių ir nusileido daugumoje pozicijų, aukodami konkurso kokybę, viešąjį interesą ir architektų teises. Faktiškai užsakovas be architektų bendruomenės pritarimo tokioje vietoje negalėjo įvykdyti pageidaujamų apimčių, netrukdomiems veiksmams jam reikėjo palankios viešosios nuomonės, o tai gali sukurti sėkmingas konkursas.
2. Konkurso organizacija ir su ja susiję LAS atstovų veiksmai ignoravo pagrindinius LAS tikslus (LAS įstatų p. 10.1, 10.2, 10.3, 10.4) ir veikė gindami konkurso užsakovo valią. Šio konkurso rengimo ir vykdymo metu organizacijos vadovas (M. Šaliamoras ir l. e. p. L. Naujokaitis) ir už konkursą atsakingas asmuo (R. Leitanaitė) ne kartą atliko veiksmus, prieštaraujančius organizacijos patvirtintiems konkursų organizavimo nuostatams bei LAS įstatams.
3. LAS atstovai nesudarė darnios komandos visuose organizaciniuose konkurso procesuose, sprendimus priėmė LAS pirmininkas, nesuorganizavęs nuoseklaus kolektyvinio darbo, neinformavęs LAS tarybos apie proceso eigą. Organizatoriai turėjo atsiklausti tarybos dėl procesų, nes kai kurie LAS atstovų veiksmai prieštaravo galiojantiems LAS nuostatams.
4. Parenkant konkurso recenzentus ir vertintojus didžiausias dėmesys buvo kreipiamas ne į aukščiausią profesionalumo lygį, bet į asmenų einamas pareigas projektą derinančiose institucijose, galbūt administraciškai ar politiškai paveikiamą arba į visuomeninį, populistinį, bet ne profesinį žinomumą, taip pat galbūt politiškai paveikiamą asmenį.
5. Konkurso darbų vertinimui buvo pasirinkta ydinga sistema, leidusi grupei vertinimo komisijos narių kardinaliai paveikti vertinimo rezultatus, atiduodant visus vertinimo balus vienam darbui, kiti konkursiniai darbai liko nevertinti. (Taip pasielgė 3 komisijos nariai. Sutapimas, kad lygiai tiek komisijoje buvo užsakovo atstovų.)
6. Pasirašant sutartį su UAB „Investmira“ buvo prisiimtas neleistinas įsipareigojimas organizuoti priešprojektinių siūlymų derinimą, o tai iš esmės neatitinka LAS veiklos.
KOViRT grupės rekomendacijos konkursams organizuoti:
1. Laikytis LAS nustatytų ir patvirtintų taisyklių bei nuostatų ir raidės, ir dvasios. Esant prieštaravimams nuostatams privalu priimti kolegialius sprendimus, tariantis su LAS taryba arba LAS skyriaus valdyba.
2. Organizuojant konkursą siekti aukščiausios kokybės, užtikrinant, kad numatytos laiko sąnaudos ir sutartas atlyginimas suteiks galimybę apsirūpinti pakankamais finansiniais bei techniniais ištekliais, leidžiančiais įvykdyti savo įsipareigojimus klientui, visuomenei ir dalyviams.
3. Norint užtikrinti konkursų organizavimo sėkmę, įsteigti LAS visuotiniame narių susirinkime renkamą konkursų komisiją. Veikdama pagal suvažiavimo patvirtintus nuostatus ir įgaliojimus, tokia komisija užtikrintų konkursų kokybę, skaidrumą bei viešumą.
4. Konkursų komisija turėtų peržiūrėti ir siūlyti LAS visuotiniam narių susirinkimui tvirtinti patobulintus konkursų rengimo nuostatus, taip pat galėtų įgyvendinti aukščiau rekomendacijose išvardytus punktus.
5. Skirti LAS atstovus, galinčius padėti Viešųjų pirkimų tarnybai parengti Viešųjų pirkimų įstatymo pataisas, užtikrinančias architektūros kokybę konkursuose.
[/su_box]
Straipsnis paskelbtas žurnale „Statyba ir architektūra“, 2016 / 6.
Šiuo metu LAS vadovybė deklaruoja, kad kolegų atliktas tyrimas visgi neturėtų nueiti perniek – konkursų rengimų sąlygos galėtų būti pakoreguotos pagal jų rekomendacijas.
