Lietuvos architektų rūmai (LAR), Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektūros fakulteto Architektūros pagrindų ir teorijos katedra bei Lietuvos architektų sąjunga praėjusį mėnesį surengė Pasaulinei architektūros dienai skirtą tarpdisciplininę mokslinę konferenciją „Architektūros kokybės kriterijai ir jų teisinė reikšmė“. Konferencija yra LAR vykdomo tarpdisciplininių tyrimų projekto „Architektūros kokybės kriterijai“ sudėtinė dalis.
Per konferenciją surengtos 6 pranešimų ir diskusijų sesijos atskirose temų grupėse. Nagrinėtas architektūros kokybės turinio apibrėžimo poreikis ir galimybės, bendroji architektūros kokybės samprata, architektūros kokybės kriterijų turinio problematika, architektūros kokybės samprata paveldo srityje, architektūros kokybės samprata aplinkos planavimo srityje, bendras požiūris į architektūros kokybės kriterijų visumą.
Pranešimus skaitė šešių Lietuvos aukštųjų mokyklų ir kitų institucijų atstovai, savarankiški tyrėjai bei praktikai. Žurnalas „Statyba ir architektūra“ artimiausiuose numeriuose pristatys ne vieno konferencijos prelegento argumentus minėtomis temomis. Šiuokart skelbiame konferencijos pabaigoje priimtą rezoliuciją, apibrėžiančią pagrindinius principus, kuriais turėtų būti vadovaujamasi priimant architektūros srities teisinio reguliavimo sprendimus.
Rezoliucijos kreipimesi į visas atsakingas valstybės institucijas raginama, atsižvelgiant į neabejotiną integruojamą ir novatorišką architektūros vaidmenį kuriant sveiką, darnią, konkurencingą šalies aplinką, laikomą būtina sąlyga visoms kitoms žmogaus teisėms ir laisvėms įgyvendinti, pripažinti architektūros kokybę viešojo intereso dalyku ir šiuo nuostatu vadovautis priimant bet kokius sprendimus valstybės valdymo, viešojo administravimo bei kitose srityse. Taip pat – atnaujinti Architektūros įstatymo projekto rengimą ir artimiausiu metu inicijuoti jo priėmimą Seime, nustatant šiame įstatyme efektyvias architektūros kokybės užtikrinimo priemones, be kita ko – konkrečių architektūros kokybės užtikrinimo procedūrų privalomumą ir architektų veiklos reikalavimus, taip pat esminius architektūros kokybės kriterijus.
Tais atvejais, kai teisės aktais nustatomi bet kokie architektūros kokybės kriterijai, raginama dar iki jų patvirtinimo supažindinti su jais architektūros praktikų, mokslininkų bei kitų šios srities profesionalų bendruomenę, įvertinti jų pateiktus siūlymus.
Apibrėžiant architektūros kokybės kriterijus raginama atsižvelgti į tai, kad architektūros srityje yra įgyvendinami ne tik fiziniai, bet ir dvasiniai, socialiniai, kultūriniai bei kiti visuomenės interesai. Ir tik šiais interesais gali būti grindžiami bet kokie architekto kūrybos laisvę ribojantys reikalavimai.
Rezoliucijoje pabrėžiama, kad nustatant bet kokias architektūros kokybės užtikrinimo priemones privaloma garantuoti autoriaus, statytojo ir visuomenės interesų balansą. Apibrėžiant architektūros kokybės kriterijus raginama vadovautis nuostatu, kad šioje konferencijoje aptartų, taip pat kitų specialiųjų sąvokų turinys gali būti atskleidžiamas panaudojant mokslinius metodus ir žinias, todėl vien sudėtingas kriterijaus turinio vertinimas neturi tapti pagrindu jį atmesti.
Formuluojant architektūros kokybės kriterijus siūloma išnagrinėti ir įvertinti Europos Komisijos suformuluotų architektūros kokybės reikalavimų sąrašą.
