• tikkurila
  • ruukki
  • ruukki
  • tikkurila

Architektūros kokybė – tarp prioritetų

2015 sausio 19 d.

Spręsdama kai kuriuos aktualius klausimus, susijusius su kokybiniais pastatų projektavimo kriterijais, su architektūros kokybe, Aplinkos ministerija „užkliūva“ už senų teisės aktų. Dėl to artimiausiu metu ketinama daug dėmesio skirti tam, kad būtų priimtas Architektūros įstatymas ir pakoreguotas Statybos įstatymas.

Aplinkos ministro Kęstučio Trečioko teigimu, svarbu iš anksto numatyti architektūros kokybės ir estetikos kriterijus, nes keisti jau įgyvendintus sprendimus visada sudėtinga. Kita vertus, pabrėžė ministras, teisės aktai turi būti nepriklausomi nuo valdžios rotacijos.

Aplinkos ministro patarėjas architektas Algirdas Žebrauskas sakė, kad statinių projektavimas ir architektūros kokybei užbrėžti standartai – viso statybos proceso pradžia. Jeigu nebus siekiama nustatyti aukštus architektūros kokybės standartus, nesunku nuspėti, kur link judėsime.

„Kuo mažiau reikalavimų, tuo didesnę neigiamą įtaką tai turės pastatų eksploatacijai. Dabar architektų darbas perkamas kartu su techniniu projektu už mažiausią kainą. Architektūros konkursų jau neberengiama, ir tai vienas klausimų, kurį būtina spręsti kuo greičiau“, – kalbėjo A. Žebrauskas.

Rengiamame Architektūros įstatyme planuojama įtvirtinti nuostatą, kad architektūros konkursus reikėtų rengti. Jie būtų privalomi planuojant visuomeninės paskirties pastatus.

Koreguojant Statybos įstatymą norima tiksliai apibrėžti ypatingojo ir neypatingojo statinio sąvokas, kokybės rodiklį. Viešosios paskirties pastatai taptų ypatingaisiais nepriklausomai nuo jų aukščio ar tūrio. Ministro K. Trečioko teigimu, kokybės veiksnio nepaisymas paskatina liūdnus padarinius. Tai parodė ir daugiau kaip prieš metus sugriuvęs prekybos centras Latvijos sostinėje Rygoje (iliustracijoje).

Kitas aktualus klausimas, turintis įtakos architektūros kokybei – specialistų rengimas. Dabar keturios Lietuvos aukštosios mokyklos kasmet išleidžia apie 160 diplomuotų architektų. (Palyginimui – Estijoje kasmet parengiami tik 8 diplomuoti architektai.) Todėl nuogąstaujama, ar nėra architektų pertekliaus, o jeigu yra – kaip jį riboti.

„Pažangus sprendimas būtų tiesiog sumažinti studentų krepšelių skaičių. Bet priimti tokį sprendimą kol kas neplanuojama. Žinoma, reikia pažvelgti į architektų rengimo procesą, jų kvalifikacijos kėlimą. Architektų rūmai, kaip architektų savivaldos instrumentas, galėtų spręsti šiuos klausimus, o pagelbėti jiems galėtų ir Architektų rūmų įstatymas“, – svarstė ministro patarėjas A. Žebrauskas.

    Komentarai

    statyba ir architektura
    archicad