Pastatui išskirtinumo gali suteikti ne tik jo dydis ar forma, bet ir architektūrinis apšvietimas. Kol Lietuvoje dar svarstomi tokio apšvietimo privalumai, pasaulyje architektai ir apšvietimo dizaineriai, pasitelkę šviesos diodų technologiją, sėkmingai atgaivina pastatus, tiltus ar paminklus.
Skinasi kelią Lietuvoje
Lietuvoje architektūrinis dinaminis apšvietimas, inžinerinės įmonės „Muzikos ekspresas“ komercijos direktoriaus Aurelijaus Pikūno teigimu – irgi jokia naujiena, tačiau bandymus pastatų fasadams pritaikyti valdomą šviesos diodų apšvietimą galima suskaičiuoti ant rankų pirštų. Pašnekovo įsitikinimu, situacija nesikeis tol, kol įgyvendinti originalias pastatų apšvietimo idėjas patikėsime ne apšvietimo srities profesionalams. „Taip ir išeina, kad apšvietimui panaudojami valdomi architektūriniai prožektoriai su pasaulyje nepasiteisinusiu spalvų maišymo mechanizmu ar nevykusia optika“, – komentavo A. Pikūnas.
Visiškai naujų šviesos taikymo galimybių teikia šviesos šaltiniai, keičiantys spalvą, sienos, atkartojančios langų šviesą, ar langai, imituojantys saulės šviesą. „Lietuvoje nenorima pastatų išskirtinumui leisti pinigų arba efekto siekiama kuo pigiau. Nekilnojamojo turto plėtotojai taupo net statydami, ką jau kalbėti apie kelis šimtus tūkstančių kainuojantį architektūrinį apšvietimą“, – replikavo įmonės „Muzikos ekspresas“ atstovas. Išimtimi netapo net ir Vilniaus televizijos bokštas, kuriam, pašnekovo teigimu, irgi ketinta pritaikyti valdomą efektinį architektūrinį apšvietimą, tačiau pasirinkti paprasti, papildomos emocijos nesukuriantys baltos šviesos prožektoriai.
Reikia specifinių žinių
Architektūrinis dinaminis apšvietimas – ne vien tinkamų apšvietimo prožektorių parinkimas: ne mažiau svarbu išmanyti apšvietimo kompoziciją, spalvas, parengti šviesų kitimo scenarijų.
„Apšvietimo specialistas turi suprasti, kaip išgauti norimą efektą. Neužtenka, kad pastato fasadas keistų spalvą kas kelias minutes. Reikalingas scenarijus ir kompozicija. Žinoma, reikalinga ir būsimo apšvietimo vizualizacija, ne tik sąmata. Nes sąmata tepasako, kiek reikia pinigų, o ne koks bus efektas. Kad tai išsiaiškintum, reikia parengti projektą, kuriam užsakovai ne visada pasiryžę skirti lėšų“, – komentavo įmonės „Muzikos ekspresas“ komercijos direktorius.
Uždirbti sekasi ne visiems
Norint išskirti nedidelį, tačiau architektūriškai įdomų pastatą, labai stiprios dinamikos nereikia, patikino A. Pikūnas. Užtenka išryškinti architektūrą. Kiek kitokia situacija su panašios architektūros dangoraižiais, tad, matyt, neverta stebėtis, kad Frankfurte, Europos finansų sostinėje, išskirtinai nori atrodyti kiekvienas bankas. Lietuvoje, anot A. Pikūno, kol kas nėra poreikio išsiskirti iš kitų keturių – penkių aukštutinių pastatų. Apšviečiant pastato fasadą būtina apgalvoti, koks bus jo fonas, suderinti spalvos akcentus, kaip jie derės prie pastato, koks plotas turėtų būti apšviestas. „Jei pastatas raudonų plytų, jį galima apšviesti tik baltai ar geltonai, nes jei raudonas plytas apšviesi žaliai, jos taps juodos. Su statiniu apšvietimu, balta šviesa, dirbantys žmonės dažniausiai nesigilina, kaip vyksta spalvų maišymas ir koks bus rezultatas“, – paaiškino apšvietimo specialistas.
Vakarų Europoje, pašnekovo teigimu, galima išgyventi iš apšvietimo projektų kūrimo ir įgyvendinimo, nes yra poreikis. Lietuvoje trūkstama grandis – nepriklausomos kūrybinės inžinerinės kompanijos, parduodančios idėjas ir žinias.
Problema ir tai, kad ir parengus koncepciją, kaip atrodys apšviestas pastatas, įvardijus, kokia įranga tam reikalinga, negali būti tikras, kad klientas nenuspręs paieškoti, kas tą patį darbą galėtų atlikti dar pigiau. „Bet tada iškyla pavojus, kad užsakovas įgyvendins tik projekto fragmentus ir negaus norimo rezultato“, – apgailestavo bendrovės „Muzikos ekspresas“ komercijos direktorius.
