Lietuvos architektų sąjungos iniciatyva šiais metais vyko pirmoji bendra Baltijos šalių aukštųjų architektūros mokyklų absolventų darbų paroda-konkursas. Čia ne tik išrinkti geriausi aukštųjų mokyklų deleguoti baigiamieji studentų darbai, bet ir diskutuota apie architektūros studijų iššūkius bei perspektyvas.
Bendradarbiavimu nenusivylė
Lietuvai konkurso komisijoje atstovavusi architektė Elena Archipovaitė dešimtmetį gyvena ir dirba skirtingose pasaulio šalyse (šiuo metu ji darbuojasi Norvegijos socialinių mokslų ir technologijų universitete), bet iki šiol domisi, kuo gyvena aukštosios Baltijos regiono architektūros mokyklos, kaip studentai atlieka jiems skiriamas užduotis, kokios jos.
„Mes, architektai ir urbanistai, turime galimybę keisti aplinką, matyti daugiau, pavyzdžiui, kokią visuomenę formuoja mūsų kuriami pastatai. Labai svarbu, kad Lietuvos aukštosiose architektūros mokyklose studentai būtų mokomi platesnio mąstymo, supratimo, jog jie prisiima atsakomybę už kiekvieną savo veiksmą, kiekvieną suprojektuotą pastatą. Taip pat svarbu, kad studentai išmoktų kritiškai mąstyti. Šiandien didelė vertybė būti specialistu, kuris kritiškai galvoja ne tik apie savo veiksmus, bet ir aplinką, kurioje dirba ir kurią pats keičia“, – kalbėjo architektė.
Latvijai šįmet atstovavo architektūros studijos „Arhis“ vadovas Andris Kronbergas, Estijai – „Kontekst studio“ įkūrėjas architektas Karlis Luikas.
Architektė E. Archipovaitė ir anksčiau yra buvusi vertinimo komisijos narė, tačiau šįkart patirtis buvo unikali. „Be galo įdomu atrasti, kad mes – visiškai skirtingi žmonės, esame labai panašūs savo patirtimi, požiūriu, kas yra mokslas, ko galima mokytis architektūros mokykloje ir ką reikėtų išmokti, kas svarbu šiandienėje praktikoje, kokios tendencijos, kokios yra mūsų regiono aktualijos. Geriausiuosius išrinkome labai greitai. Nors po to ilgai diskutavome, aptarimas buvo labai aiškus, nuoširdus, svarstėme, ką šiandien svarbu pasakyti jaunam žmogui“, – apibendrino pašnekovė.
Išsiskyrė trys darbai
Geriausiais magistro darbais šių metų konkurse paskelbti trys projektai. Architektė paaiškino, kad juose geriausiai atsispindėjo tai, ko šiandien reikia architektūros specialybei ir visuomenei. Be to, visi darbai paremti išsamiomis analizėmis.
„Magistro darbai, kuriuos išrinkome, nėra išbaigti, nes neišbaigtumas ir yra jų vertė. Visi trys darbai sudėti į vieną pristatytų mūsų specialybės šių dienų iššūkių ir aktualijų visumą. Savo pasirinkimu norėjome atkreipti dėmesį, kokių ekspertų šiandienei mūsų visuomenei ir specialybei trūksta, paskatinti jaunus specialistus, kuriems rūpi atsakinga socialiai orientuota architektūra ir urbanistika“, – kalbėjo E. Archipovaitė.
Bakalauro darbų, anot architektės, šiais metais nebuvo daug, tačiau vienas jų atkreipė komisijos narių dėmesį ne tik pasirinkta ir puikiai išanalizuota tema, bet ir su specialybe susijusia branda.
Nors parodos-konkurso organizatoriai vylėsi, kad, Lietuvos aukštųjų architektūros mokyklų katedroms atrinkus, jų manymu, geriausius baigiamuosius darbus, šie galėtų atspindėti kiekvienos mokyklos veidą – propaguojamas vertybes, prioritetus ir su tuo susijusius mokymo rezultatus bei kokybę, taip pat bendrą architektūros mokymo lygį, E.
