• tikkurila
  • ruukki
  • tikkurila
  • ruukki

Architektas J.Lapinskas: egzistuoja ekologinio manipuliavimo problema, kuomet tik sudaromas tvarumo įspūdis (4)

Aušra Nyman 2021 birželio 7 d.
julius lapinskas medeinos mokykla
Julius Lapinskas (Fone – Vilniaus Medeinos pradinė mokykla, Norbert Tukaj nuotr.)

Praeitame „Statyba ir architektūra“ numeryje pristatėme nekilnojamojo turto vystytojų požiūrį į tvaraus pastato kūrimo aspektus, siekiant aukščiausių pastato vertinimo sertifikatų: kokie reikalavimai keliami projektuotojams, architektams, kokie turėtų būti tvaraus pastato kriterijai. Gegužės mėnesio numerio straipsnyje savo įžvalgomis ir patirtimi dalijasi biuro „2L“ architektas Julius Lapinskas.

Kokius pagrindinius pastatų tvarumo ir žiedinės ekonomikos principus ketinate įgyvendinti savo projektuose artimiausiu metu? Ar daugėja tokių reikalavimų iš vystytojų?

– Šių dienų projektuose didelį dėmesį skiriame tvarioms pastatų inžinerinėms sistemoms: šildymui, vėdinimui, vėsinimui ir teisingam minėtų sistemų valdymui. Gamybinių pastatų projektuose ieškome inovatyvių šilumogrąžos variantų. Neseniai Suomijos kompanijos „Hesburger“ gamykloje Kaune suprojektavome vieną tvariausių CO2 šaldymo sistemų, kur šaldymo agentas yra angliarūgštė. Šaldymo sistemos generuojama šiluma panaudojama pastato šildymo sistemai ir kituose technologiniuose procesuose. Tokiu būdu reikšmingai sumažinamas gamtinių dujų vartojimas, mažėja energijos poreikis pastato šildymui.

Ne tik investuotojai iš Skandinavijos kelia labai griežtus reikalavimus pastato tvarumui, panašią tendenciją stebime ir Lietuvoje. Naujas gamyklas projektuojame A++ energinės klasės ne tik dėl to, kad reikalauja normos, bet ir todėl, kad patys investuotojai nori pažangių, išmanių energinių sistemų, iškelia siekį viršyti A++ reikalavimus. Vyksta savotiškos lenktynės, kas taps energiškai efektyvesnis, ir tai labai džiugina.

Kalbant apie žiedinę ekonomiką, kol kas trūksta informacijos, aiškių standartų ir realiai veikiančios sistemos, kuri užtikrintų visų statybinių medžiagų perdirbimą arba teisingą antrinį panaudojimą. Projektų techninėse specifikacijose, BREEAM (ir ne tik) projektuose jau įrašome EPD (angl. Environmental product declaration) reikalavimus, tačiau kas prižiūri, kaip to laikomasi, kas užtikrins, kad gipskartonis ar stiklo paketas su EPD deklaracija per klaidą neatsidurs tiesiog sąvartyne? Šiuo klausimu reikalinga panaudotų produktų atsekamumo sistema ir jų stebėsena, tačiau tai būtų išties nemenkas iššūkis statytojams ir rangovams.

Kiekviena pastato detalė turi būti apgalvota ir ilgaamžė, nes bet kuris nereikalingas elementas – tai projektuotojo neatsakingumo ženklas, pavirstantis anglies dioksidu.J. Lapinskas
julius lapinskas medeinos mokykla
Vilniaus Medeinos pradinė mokykla, Norbert Tukaj nuotr.
konkursas

Ar skiriasi nekilnojamojo turto vystytojų ir užsakovų bei architektų požiūris į pastato tvarumo sprendimus? Kas lemia, ar pastatas bus tvariai projektuojamas ir statomas?

– Užsakovų ir architektų požiūris į pastato tvarumo sprendinius yra panašus, tačiau užsakovams yra sunku suprasti sudėtingesnes inžinerines sistemas, todėl natūraliai kyla daugiau klausimų. Klientai dažnai turi viziją, kad tvarus pastatas turi būti ypač šiltas ir sandarus. Anaiptol – energiškai efektyvaus pastato sienoms nebūtina naudoti storiausio šiltinimo ar montuoti didelės saulės jėgainės.

Pastato energinį naudingumą ir projekto sprendinius nulemia pastato energetiko apskaičiuota energetinė simuliacija. Projektuose visuomet rengiame kelias energetines simuliacijas ir pristatome užsakovams šią temą kompleksiškai: kokios bus lauko atitvaros, vidaus inžinerinės sistemos, papildomi alternatyvios energijos šaltiniai, kokie galimi investiciniai skirtumai, finansinė grąža ir t. t. Tinkamai parengta energetinė užduotis yra raktas į gerą projekto rezultatą.

Kokie svarbiausi kertiniai projektavimo principai padeda įgyvendinti tvarius sprendimus: planavimas (funkcija), urbanistinio konteksto įvertinimas (insoliacija, pasaulio kryptys), bendradarbiavimas su užsakovu, renkantis tvarias medžiagas ar konstrukcijas, bendradarbiavimas su inžinieriais, pritaikant pažangiausias ŠVOK sistemas, ar kiti?

– Naujasis Europos bauhauzas į pirmąjį planą iškelia estetikos, prieinamumo (ekonomiškumo) ir tvarumo idėjas. Teisingas pastato suplanavimas pasaulio šalių atžvilgiu ir vėjo rožės įvertinimas, išmaniosios inžinerinės sistemos, perdirbamos konstrukcijos, ekonomiškumas, gerai suprojektuotos ir sandarios pastato konstrukcinės jungtys ir detalės, tinkamai suprojektuotas mikroklimatas, teisingas vertikalinio plano parengimas, griežta statybos techninė priežiūra ir atsakingas rangovas – tik visa tai kartu užtikrina tvarių sprendimų įgyvendinimą. Išimkime bent vieną aspektą ir pastatas taps mažiau tvarus.

Mano nuomone, pastato tvarumas ir pastato funkcija yra tos pačios svarbos kertiniai pastato planavimo principai. Pastato estetikos (formos, medžiagiškumo) svarba mažėja, nes klimato realybė verčia projektuotojus, architektus pergalvoti savo vertybes. Turime atrasti naują tvarią pastatų estetiką ir atsisakyti sudėtingų pastato išorės elementų. Kiekviena pastato detalė turi būti apgalvota ir ilgaamžė, nes bet kuris nereikalingas elementas – tai projektuotojo neatsakingumo ženklas, pavirstantis anglies dioksidu.

medeinos pradine mokykla vilnius architektura
Vilniaus Medeinos pradinė mokykla, Norbert Tukaj nuotr.

Ar elementus, kurie naudojami statyboje ar apdailoje, galima perdirbti ir atnaujinti? Ar pastebite ekologiškų, natūralių medžiagų ir produktų poreikio augimą?

– Didelę įtaką bendram statybų anglies dioksido išsiskyrimui sudaro aplinkotvarkos darbai. Visad akcentuojame gerai išspręstą vertikalinį pjūvį ir šviesių dangų įrengimo būtinumą (tamsios labiau sugeria šilumą (šviesą) ir daro neigiamą poveikį vietiniam klimatui). Tinkamai suprojektuotas vertikalinis pjūvis (palyginimui reikia rengti kelis variantus) nulemia ekonomišką pagrindų medžiagų panaudojimą. Yra didelis skirtumas, ar bus atvežta 50, ar 100 sunkvežimių žvyro, nes kiekviena kelionė – tai CO2 išmetimas. Dabartiniuose projektuose dažnai tenka susidurti su gelžbetonio elementų antriniu panaudojimu pastato pagrindams (kai vietoj skaldos naudojamas skaldytas betonas), tai geras pavyzdys, kai vietoje turimą ar iš netoli atsivežtą seną betoną galime panaudoti antrą kartą. Naudojant hidrorišiklius, galima visai atsisakyti žvyro vežimo ir naudoti vietinį molį (kuris toks dažnas Lietuvoje) pagrindams, tokie projektai jau ne naujiena Lietuvoje.

Kalbant apie pastato antžeminę dalį, dauguma žinomų prekės ženklų turi EPD. Projektuojant gamybinius objektus dažniausiai naudojamas gelžbetonis kolonoms ir metalas denginiui. Gelžbetonio koloną panaudoti kitame objekte po daugelio metų gali būti problematiška – ji gali nelaikyti apkrovų, per daug metų deformuotis. Su metalu šiek tiek paprasčiau ir tikrai galimas jo antrinis panaudojimas ne tik statybų pramonėje, bet ir kitose pramonės šakose, tuo atžvilgiu metalas yra tvaresnis. Tačiau gelžbetoniui ir metalui yra gera alternatyva – medis. Tiesa, Lietuvoje naujų gamyklų, pastatytų iš medžio, kol kas nėra, bet tai galėtų būti naujų projektų iššūkis. Lietuvoje turime stiprią medienos pramonę, gerų gamintojų ir konstruktorių, medžio kaina konkurencinga kylančiai metalo kainai, žaliava atsinaujinanti, ko negalime pasakyti apie metalą ar betoną.

Jau dabar turime ruoštis ne visai linksmai ateičiai ir ieškoti naujų tvarios estetikos bei tvarios formos išraiškos priemonių, atsisakydami įprasto dekoro ir įprastų formų.J. Lapinskas

Ar nauji tvarieji sprendiniai, naujos inžinerinės sistemos keičia architektūros bendrąja prasme sprendinius?

– Architektūrą veikia klimato kaita, o ne inžinerinės sistemos. Architektūra, norėdama išlikti, turės neišvengiamai prisitaikyti prie klimato kaitos sukeliamų iššūkių. Pastatai turės tapti atsparūs vėjams, kaitrai, šalčiui, potvyniams, o estetika bus utilitari. Dėl to jau dabar turime ruoštis ne visai linksmai ateičiai ir ieškoti naujų tvarios estetikos bei tvarios formos išraiškos priemonių, atsisakydami įprasto dekoro ir įprastų formų.

celsis irangos salonas
Šaldymo ir vonios įrangos salono „Celsis“ interjeras. Vaidoto Darulio nuotr.

Kokių matote problemų ir iššūkių?

– Didžiausias iššūkis, susijęs su klimato kaita, tai ne pati kova už klimatą, o į jaunąją kartą nukreiptas tikslinis švietimas apie klimato krizę ir tinkamų įrankių kūrimas – tik taip tinkamai pasirengsime sudėtingai ateičiai. Reikalingas gana platus, kompleksinis mokymų kursas ne tik inžinerinės specialybės studentams, bet ir kuo platesnei jaunai auditorijai ir visai visuomenei apie aplinkosaugą, planavimą, energinį naudingumą ir vartojimą, žiedinės ekonomikos principus. Šiuo metu yra gera tendencija, kai entuziastai buriasi į Zero waste (gyvenimo be šiukšlių) ir panašias grupes, tačiau norėtųsi kompleksiškesnio, visas sritis apimančio požiūrio ir aiškių įrankių kūrimo.

Kadangi ši tema pelnytai tampa vis populiaresnė, didelės kompanijos ar statytojai mato tvarumą kaip komercinį privalumą, būdą įtikti žmonėms. Tai nėra blogai, gal kaip tik gerai, nes kritika, visuomenės, aplinkosaugininkų spaudimas skatina teigiamus pokyčius. Visgi reikia pripažinti statybų (ir ne tik) sektoriuje egzistuojančią vadinamojo ekologinio manipuliavimo (angl. greenwashing) problemą, kuomet tvarumo įspūdis tik sudaromas.

Juk visi esame matę vizualizacijų, kuriose pastatų balkonai pilni augalų, sienomis slenka vijokliai, stogai nusėsti daugybės saulės kolektorių ir tai vadinama neva tvariu pastatu. Čia yra kelios problemos. Pirma, tie augalai ant fasado gana retai būna įgyvendinami, o jei ir yra, retai atrodo taip įspūdingai ir žaliai, saulės kolektorių ar vėjo jėgainių dažnai įgyvendintuose sprendiniuose nebelieka. Antra, tie keli augalai tikrai neturi tokios didelės įtakos kaip patys statybų procesai, jie tikrai neeliminuos statybų metu padarytos žalos. Todėl reikia žiūrėti plačiau ir giliau, stengtis, kad pats statybų procesas, pastato eksploatavimas būtų tvarūs.

Ar naujasis bauhauzas, Jūsų manymu, bus veiksmingas?

– Naujasis bauhauzas, kaip ir senasis, yra istorinė neišvengiamybė, gimusi esminių transformacijų metu. Naujojo bauhauzo idėja yra stipri, tik gal kiek pavėluota. Estetika, ekonomiškumas ir tvarumas – tai ir yra naujos architektūros formulė. Ar ji bus veiksminga, priklauso nuo kiekvieno iš mūsų.

Straipsnis paskelbtas žurnale „SA.lt“ (Statyba ir architektūra) | 2021 gegužė

Norite žurnalo tiesiai į namus ar biurą?

Prenumeruokite metams vos už 27 eurus!

Dalintis:
Komentarai
  • Žmogus

    2021-06-15, 22:39  

    Justinas moka pakalbet argumentuotai.

  • Kvedaravicius

    2021-06-08, 9:37  

    Julius drąsiai galėtų būti aplinkos ministru 🙂

  • Tomas Klimavičius

    2021-06-08, 8:36  

    Geras kritinis pašnekovo požiūris, kurio dabar labai trūksta, o tai visiems tik viskas faina ir nenori girdėti apie problemas 🙂

  • Kryn

    2021-06-07, 23:30  

    Julius antraštėje prabilo apie labai aktualią problemą. Globalinio atšilimo situacija pažadino naują ekologijos bangą, kuri tik galbūt padės išvengti didelių katastrofų, tačiau kaipmat atsirado imituojančių tvarumo principus. Ir mūsų šalyje tai vyksta, bet aš tik pirmą kartą išgirdau, kad kažkas garsiai apie tai pasakytų. Gudrūs pinigų vergai naudojasi situacija ir apsimeta nešantys tvarumo idėjas. Deja, toks tas žmogus primityvus padaras – net ir bėdoje darys biznį, taip kasdamas duobę sau ir kitiems. Bet šaunuolis Julius, kad pasakė, šaunuoliai SA.lt kad parašė!

statyba ir architektura albumas