Statyba keičiasi mūsų akyse. Kinta iki šiol taikyti sprendimai, technologijos bei medžiagos, nuolat keičiasi teisiniai ir aplinkosaugos reikalavimai. Statytojus „spaudžia“ terminai, jiems reikia optimizuoti sąnaudas, darbai turi būti vykdomi greitai ir sklandžiai, išlaikant aukštą kokybę.
Todėl projektuojant pastatus, inžinierinius objektus, įvairias konstrukcijas, vis labiau dėmesys krypsta į surenkamus, gamyklose pagamintus elementus, tarp kurių dominuoja betoniniai gaminiai. Lietuvoje turime stiprią ir modernią betono ir gelžbetonio pramonę, daug gaminių eksportuojančią į Skandinaviją. Statyba iš surenkamų elementų taip pat auga ir populiarėja.
Istorija ir atgimimas
Gamyklose pagamintos statybinės konstrukcijos nėra kažkokia naujovė. Gelžbetoninės perdengimo plokštės, pamatų blokai, kolonos ir kiti gaminiai naudojami nuo seno. Pirmieji stambiaplokščiai namai buvo pastatyti 1920 metais Vokietijoje, o štai D. Britanijoje tokie namai iškilo tik po II pasaulinio karo. Iš pradžių anglams stambiaplokščiai namai atrodė patrauklūs, daug kas norėjo juose gyventi, tačiau vos per keliolika metų tokių namų būklė gerokai pablogėjo ir jie įgavo pigaus gyvenamojo ploto įvaizdį. Galiausiai stambiaplokščių namų statybos D. Britanijoje buvo atsisakyta, bet XXI a. jų statyba vėl atnaujinta.
Kitoje Atlanto pusėje pirmas stambiaplokštis namas iškilo Niujorke, 1939 metais. 1960 – 1970– aisiais neturtingiems žmonėms skirti gyvenamieji, iš gelžbetoninių konstrukcijų surenkami, namai JAV buvo statomi intensyviai, bet visi tokie namai greitai pavirsdavo getais.
Sovietų sąjungoje pirmais stambiaplokštis namas buvo pastatytas 1959 m. Tuo pat metu ir Lietuvoje prasidėjo tokių namų statybos pikas, kuris truko iki 1990 m. Prasta garso izoliacija, „kiauros“ sienos, maža virtuvė, ankštas tualetas su vonia – giliai mūsų sąmonėje įsišakniję šių namų, kuriuos visi vadino ir tebevadina „blokiniais“, bruožai. Pilka sovietinė statyba darbo liaudžiai – toks buvo surenkamų stambiaplokščių namų įvaizdis, tad turi praeiti laiko, kad jis pasikeistų.
Tačiau statybos technologijos nestovi vietoje ir tai, kas buvo nepatrauklu, vėl gali būti priimtina ir sparčiai vystoma. Prognozuojama, kad ateityje gamyklose pagaminti gelžbetoniniai gaminiai dominuos statybų aikštelėse, kad į statybų aikšteles daugiau bus gabenama ne betono, o betono gaminių.
Nors šiais laikais betonas dažnai linksniuojamas kaip nepageidautina (neekologiška) statybinė medžiaga, nes betono gamyba reikalauja didelių energijos sąnaudų, kenkia aplinkai, tačiau kad ir kaip žiūrėtume, be betono statybose neišsiversime, o būtent surenkama statyba siūlo gerokai racionalesnį betono naudojimą, kas vertinama kaip ekologiškas žingsnis.
Kodėl vis dar nematome tokio gyvenamųjų namų statybos iš gamyklose pagamintų surenkamų elementų masiškumo, koks yra panašų klimatą turinčioje Skandinavijoje? Viena iš priežasčių yra ta, kad ne visi statytojai dar gerai suvokia, kuo skiriasi tradicinėmis technologijomis pagaminti betono gaminiai (plokštės, blokai ir pan.) nuo tų, kurie gaminami moderniomis technologijomis.
Svarbiausios statybų, NT, inžinerijos naujienos – nepraleiskite!
Pasak Vilniaus Gedimino technikos universiteto, Statybinių medžiagų instituto profesoriaus dr. Gintauto Skripkiūno: „surenkamų gelžbetonio gaminių gamyklos Lietuvoje yra modernizuotos ir niekuo neatsilieka nuo kitų Europos šalių gamyklų. Pas mus gaminami įvairiausio sudėtingumo surenkami elementai, kurių daug iškeliauja į Švediją, Norvegiją. Tiek Švedijoje, tiek Norvegijoje Lietuvių produkcija populiari ir paklausi. Lietuvoje irgi aktyviai ir daugiau statoma iš modernių stambiaplokščių elementų, naudojant gamyklose pagamintas apšiltintas gelžbetonio sienas, su juose sumontuotomis komunikacijomis ir net tiek vidine, tiek fasado apdaila. Mūsų fasadams labai svarbus ilgaamžiškumas, nes mūsų klimato zonoje jie patiria daug užšaldymo – atšildymo ciklų, juos dažnai veikia drėgmė, o gamyklos gali tai užtikrinti“.
Naudojant gamykloje pagamintus blokus, ne tik gerokai sutrumpėja statybos laikas – technologijos leidžia naudingą gyvenamųjų namų plotą padidinti 7 proc., namo šiluminė ir garso izoliacija yra geresnė nei statant tradiciniais, dabar populiariais būdais. Trisluoksnė gelžbetonio siena jau gamykloje pagaminama su šilumos izoliacijos sluoksniu, kuris parenkamas pagal užsakovo pageidaujamą varžą. Tokios sienos pasižymi sandarumu ir šilumos akumuliavimo savybėmis, todėl mažiau energijos sunaudojama pastato šildymui.
Stebimas augimas
Susidomėjimas iš betoninių elementų surenkamais gyvenamaisiais namais jau keli metai kaip auga. Nors dažniausiai gamyklose pagaminti betono gaminiai naudojami komercinių, pramoninių objektų statyboje, tačiau Skandinavijoje, Nyderlanduose, Belgijoje, Vokietijoje labai išvystyta ir stambiaplokščių gyvenamųjų namų statyba. Šios srities lyderiai yra Skandinavijos šalys, ypač Švedija. Skandinavijos šalyse surenkamos statybos populiarumą augina ir tai, kad tokia statyba nėra jautri sezonams kaip tradicinė statyba, darbus galima atlikti ir žiemą. Dar vienas privalumas – gamyklose gaminami betoniniai konstrukcijų elementai atitinka tam tikras normas, tad statybininkams nebereikia sukti galvos dėl kokybės.
Pastarųjų metų Europos statybos rinkos tendencijų analizės rodo, kad surenkamųjų technologijų svarba daugiabučių būstų statyboje didės. Prognozės pagrįstos duomenimis rodančiais surenkamų statybinių dalių poreikį. Ir čia, lyginant su tradicine statyba, savo žodį taria ne tik tokie veiksniai kaip darbų greitis, mažesnė aplinkos įtaka darbų eigai, bet ir ekologija. Gamyklose naudojamos modernios betoninių blokų gamybos technologijos, leidžia optimizuoti medžiagų ir energijos sąnaudas, būti nepriklausomam nuo oro sąlygų, o šiuolaikinių gaminių kokybės ir savybių, net iš tolo negalima lyginti su kelių dešimčių metų senumo gaminiais. Modernios technologijos eliminavo silpnąsias tokių konstrukcijų vietas ir siūlo estetiškas, lanksčiai pritaikomas sistemas, galinčias kiekvienam pastatui suteikti individualumo, išskirtinumo.
Kalbama ir apie tai, kad gamyklose pagamintų elementų naudojimas statybose, atskleidžia valstybės statybų sektoriaus techninį lygį ir net aplinkosauginę strategiją. O kaip dėl silpniausios surenkamų elementų grandies – sujungimų? Gamintojai tvirtina, kad šios problemos jau seniai išspręstos: šiuolaikiniai stambiaplokščių namai yra šilti, sandarūs ir, kalbant apie namo energetinį naudingumą, – vienas efektyviausių pasirinkimų.
Daug naudos duoda tai, kad statant stambiaplokščius namus, pagrindinės pastato konstrukcijos formuojamos ne statybos aikštelėje, o gamykloje, kur pagaminami kokybiškesni pastato elementai, kur gamybos procesas yra griežtai kontroliuojamas. Labai svarbu ir tai, kad gamyklos gali pagaminti nestandartinių formų ir matmenų elementus – taip išplečiamos projektuotojų galimybės, kurias neretai riboja statybos aikštelėje turimos įrangos kiekis. Nebereikalingi tampa ir tam tikri darbai, pvz., surinkus visą karkasą, jau nebereikia atskirai įrenginėti pastato fasado.
„Šiais laikais gelžbetoninių sienų plokščių gamyba yra sudėtingas procesas: gaminamas fasadinis ir vidinis sluoksniai, taikomi įvairūs armavimo ir sujungimo sprendimai, tarp gelžbetonio sluoksnių yra apšiltinimas, komunikacijos (elektra, vandentiekis); nėra taip kaip anksčiau – įdėjo armatūrą ir užpylė betonu – tokių plokščių surinkimas – sudėtingas darbas, nes elementų daug ir juos sumontuoti nelengva“, – teigia prof. dr. Gintautas Skripkiūnas.
Kur kas didesnės betono galimybės
Surenkamieji pastato elementai gali būti pagaminti iš įvairių medžiagų: plieno gaminiai dažnai naudojami tiltų, pramoninių pastatų statybai, klijuotos medienos pusgaminiai naudojami sporto ir kultūros objektų statybai, tačiau dažniausiai surenkamųjų gaminių gamyboje naudojama medžiaga yra betonas.
Šiais laikais labai didelę reikšmę surenkamos statybos plėtrai turi tai, kad galima keisti betono savybes, kurias jam suteikia įvairios įmaišos. Nuolat ieškoma būdų ir metodų gaminti tokį betoną, kurio konstrukcijos ir statiniai galėtų patikimai funkcionuoti įvairioje aplinkoje. Daugeliu atveju tai pasiekiama naudojant chemines įmaišas (plastiklius, superplastiklius, orą įtraukiančias, laidumą mažinančias, greitinančias arba lėtinančias kietėjimą ir t.t.), lemiančias atitinkamas betono savybes. Įmaišos leidžia didinti betono stiprumą, nedidinant cemento išeigos, trumpinti (ilginti) kietėjimo trukmę, taupyti cementą, tad jei kalbama, kad betonas ir ekologija yra dvi skirtingos kryptys, tai modernus betonas, betoninių konstrukcijų gamyba gamyklose ir ekologija jau yra tos pačios kryptys.
Šiais laikais statybinėms medžiagoms, technologijoms, įvairiems statybose naudojamiems sprendimams keliami ir bus keliami vis aukštesni reikalavimai. Kaip žinia, poreikis yra išradimo variklis, tad architektūriniuose sprendimuose vyksta ir vyks nuolatiniai pokyčiai. Pavyzdžiui, kad ir įvairių konstrukcijų (kolonų, perdangos plokščių, sijų ir kitų elementų) matmenų mažėjimas dėl to, kad naudojamas kur kas geresnių savybių betonas. Tarkime, jei iš įprastinio betono pagamintos kolonos skersmuo turi būti 50 cm, ją gaminant iš ypač stipraus betono pakaktų ir 15 – 20 cm skersmens, nes toks betonas išlaiko tą pačią apkrovą. Tą patį galima pasakyti ir apie priedus gebančius iki minimumo sumažinti betoninių konstrukcijų vandens įgėrį ir taip pagerinti gaminių savybes, padidinti jų ilgaamžiškumą.
Kad ir kokia tobula bebūtų statybų aikštelė, optimalias betono gaminių savybės galima pasiekti tik gamykloje. Taigi netolimos ateities prognozė: gamyklose pagaminti modernūs betoniniais gaminiai bus ne tik pramoninių ar energetikos objektų pagrindiniai elementai, jie vis plačiau bus naudojami ir gyvenamųjų namų statyboje, nes leis įgyvendinti architektų vizijas, tenkins tiek investuotojų, tiek būsto savininkų lūkesčius.
Pagrindiniai privalumai yra šie:
* trumpesnis statybų laikas;
* galimybė dirbti nepalankiomis oro sąlygomis;
* optimali sertifikuotų gaminių kokybė;
* mažesnės medžiagų ir energijos sąnaudos;
* galimybė kurti ir vystyti individualius skirtingos paskirties ir funkcionalumo projektus.
AB „Ukmergės gelžbetonis“ naujus modernius gamybinius įrenginius sieninėms plokštėms, kolonoms, sijoms gaminti, įdiegė dar 2017 metais. Tai leido rinkai pasiūlyti visą gelžbetoninių gaminių asortimentą, reikalingą statant tiek gyvenamosios, tiek negyvenamosios paskirties pastatus. Ir nors didžioji dalis gamykloje pagamintų surenkamų sienų išvyksta į įvairius projektus, vystomus Švedijoje, dalis jų lieka statybose ir Lietuvoje.
Kaip antai, vienas įdomesnių projektų – pirmasis Nepriklausomoje Lietuvoje pastatytas Vilniaus Fabijoniškių baseinas, kurio sienos be jokios papildomos apdailos išryškina natūralaus betono grožį, buvo gaminamos Ukmergėje. Ar dar šiais metais prasidėsiantis naujas projektas – buvusio kino teatro „Garsas“ rekonstrukcija, kuriai bus gaminamos išskirtinės surenkamos gelžbetoninės sienos su Ukmergės gelžbetonio gamykloje pagaminta galutine reljefine fasado apdaila.
PARTNERIO TURINYS
