Vis dažniau įgyvendinant aplinkotvarkos projektus didelius vejos plotus keičia natūralistiniai gėlynai, o vietoje preciziškai išklotų betono trinkelių pasirenkamos natūralaus akmens trinkelės ar plokštės. Natūralus akmuo gali būti naudojamas įrengti takus, atramines sieneles, sodo apvadus ar net lauko stalviršius bei sėdimas vietas, kiekvieną iš šių elementų harmoningai įkomponuojant į eksterjerą. Tačiau žmonės dažnai vadovaujasi įvairias stereotipais, pavyzdžiui, kad akmuo yra brangi žaliava, įrengti takai – nepatogūs eksploatuoti, slidūs ir t. t. Vis tik vienareikšmiškai akmuo – kur kas aplinkai draugiškesnė žaliava, nei, pavyzdžiui, betonas, be to, daugelis akmens rūšių yra gerokai už jį stipresnės.
Cemento pramonė – viena taršiausių
Cemento pramonė kasmet išmeta 2,8 mlrd. tonų anglies dvideginio: tai sudaro nuo 4 iki 8 proc. visame pasaulyje dėl žmonių veiklos į atmosferą patenkančio jo kiekio. Pagrindinė problema – tarši cemento komponento klinkerio gamyba. Tai, kad akmens gavyba ir gamyba, lyginant su betono, yra kur kas mažiau imli CO2 emisijoms, mini ir Mindaugas Verbickas, „Ponas Akmuo“ vadovas.
Į Lietuvą atkeliauja gamintojų, kurie daug dėmesio skiria aplinkosaugai, akmuo. Viena iš jų – portugalų įmonė „Fafstone“. Pasak jos Natūralaus akmens padalinio pardavimų vadovo Celso Rangel, įmonės prioritetinė kryptis išgaunant akmenį – maksimalios pastangos mažinti neigiamą poveikį aplinkai. Gavybos procese nenaudojami elementai, kurie galėtų užteršti gruntinius vandenis, patį gruntą, pritaikomos sprogstamosios technologijos, užtikrinančios mažą triukšmo lygį, ir kt.
Akmens kelionė nuo kalno iki kiemo
Lietuvoje neturime daug stambių uolienų, tad dauguma stambiagabaritės produkcijos importuojama. Taigi, tiekėjai ieško ekonomiškiausio, racionaliausio būdo, iš kur atvežti akmens žaliavą.
„Jei įmanoma, visuomet stengiamės naudoti vietines žaliavas. Tačiau kartais jos yra brangesnės, lyginant su atvežtomis. Kita vertus, yra ir dar vienas požiūris: esą geriau vietines žaliavas išsaugoti ateities kartoms ir, jeigu tik yra galimybė, už tą pačią kainą atsivežti akmens iš kitur“, – teigia M. Verbickas.
Akmuo, vertinant iš logistikos perspektyvos – bene sunkiausia žaliava, tad stipriai išauga importo kaštai. Tačiau visais atvejais ieškoma optimalių, ekonomiškai efektyvesnių būdų jį atvežti: „Pavyzdžiui, iš Kinijos ar Portugalijos akmuo plukdomas konteineriais. Pasiekusi Klaipėdos uostą, žaliava iki Kauno Nemunu transportuojama baržomis. Uolienas iš Ukrainos ar Lenkijos vežame sunkvežimiais“, – apie tai, kokiais keliais į Lietuvą patenka produkcija, pasakoja „Ponas Akmuo“ vadovas.
Apdorojant akmenį, nesusidaro jokių atliekų: sunaudojamos net atsijos
Apdirbant akmenį, prireikia mažiausiai papildomų gamybos procesų. Palyginimui, gaminant betoną reikalingas cementas, plius, Lietuvoje betono atliekų panaudojimas yra silpnai išvystytas.
Pasak M. Verbicko, akmens gamybos didžiausias privalumas – jog tai yra beatliekis procesas, kai žaliavą tiesiog reikia pjaustyti atitinkamomis formomis. Iš akmeninio bloko pirmiausia pagaminami brangiausi gaminiai – stalviršiai, plokštės uždengti kapams, akmens plokštės. Vėliau gaminamos plytelės, trinkelės, borteliai, tuomet skaldytos trinkelės, o paskutiniai etapas – iš atliekų pagaminama akmens skalda, irgi plačiai pritaikoma statyboms, bei atsijos.
Kaip tvirtina portugalų akmens gavybos įmonės atstovas Celso Rangel, ekologiškumas, palankumas aplinkai – viena iš priežasčių, kodėl natūralių žaliavų populiarumas sparčiai auga. Tarp šiauriečių, o kartu ir lietuvių paklausus – vidutinio grūdėtumo pilkas granitas „Alpendurada“. Jis – ilgai tarnaujantis, atsparus smūginėms apkrovoms, vibracijai, gniuždymui, aplinkos sąlygoms. Dėl atsparumo atmosferos poveikiui granitas yra tinkamas vietovėms, kuriose gausu kritulių. Tiesa, tai – ne vienintelė alternatyva rinkoje.
Tad jei neapsisprendžiate, kokį akmenį geriau rinktis tvarkant aplinką ar įgyvendinant sudėtingus kompleksinius projektus, visuomet verta pasitarti su specialistais, sukaupusiais daug patirties.
„Ponas akmuo“ tiekia akmenį ne tik privatiems, bet ir gerai žinomiems šalies objektams: Vilniaus g., Laisvės al. Ir Ąžuolyno parkui Kaune, Sedulinos al. Visagine, Paupio kvartalui Vilniuje; didiesiems Lietuvos kelių infrastruktūros projektams: rekonstruojamai „Via Balticai“, dviračių takui Smiltynė–Nida ir kt.
Straipsnis paskelbtas el. žurnale „Statyba ir architektūra“ | 2024 PAVASARIS
