A++ energinio naudingumo klasė. Ką turi žinoti gyvenamųjų namų statytojai?

A++ energinio naudingumo klasė. Ką turi žinoti gyvenamųjų namų statytojai?

A++ energinio naudingumo klasė
Roda architects Aero namai

Nuo 2021 m. sausio 1 d. Lietuvoje įsigaliojo naujai statomiems pastatams privaloma A++ energinio naudingumo klasė. Kartu su šia klase atsiradę nauji reikalavimai ir pamažu augantis žmonių noras turėti kokybiškus ir komfortiškus namus tiesia kelią energijos beveik nevartojančių pastatų erai.

Užtikrinama nauja kokybės kartelė

Studijos „Roda Architects“ vadovo, architekto Ryčio Kaminsko manymu, A++ klasė visiškai neriboja architektūrinių sprendimų ir tampa naująja norma: „Mes, architektai, jau išmokome taupyti energiją ir prisitaikėme prie naujų reikalavimų. Nauji reikalavimai taupyti energiją ir kitus išteklius tik paskatino ieškoti naujų sprendimų ir architektūros kokybė dėl to nenukentėjo. Atvirkščiai, architektai Lietuvoje sukuria labai geros kokybės architektūrą. Ypač daug įdomių sprendimų yra individualių namų architektūroje.“

R. Kaminsko teigimu, statydami energetiškai efektyvius namus, architektai ne tik prisideda prie žaliojo kurso įgyvendinimo, bet ir kuria naujo, daug aukštesnio lygio žmonių gyvenimo kokybę ir komfortą šiuolaikiškuose namuose: „Aukštų šiluminių parametrų langai, bendras pastato sandarumas, konstrukciniai efektyvūs sprendimai, įdiegiamos efektyvios šildymo ir vėdinimo sistemos, užtikrinama tolygi temperatūra, apsauga nuo perkaitimo ir daug kitų privalumų, kuriančių aukštesnę gyvenimo kokybę ir komfortą. Labai svarbu paminėti, ypač šiuo metu, brangstant energijos ištekliams, kad tokie energiškai efektyvūs pastatai sukuria ir saugumo jausmą, nes jų energijos poreikis yra labai mažas. Dėl to brangstančios energijos kainos gana švelniai koreguoja tokiuose namuose gyvenančių šeimų biudžetus.“

Roda architects Aero namai eksterjeras IMG 1595
Roda architects Aero namai

Pašnekovas įsitikinęs, kad pagrindinė sritis, kurioje šiandien reikėtų kelti kokybės kartelę, – žmonių mąstymas ir supratimas apie tai, kas yra komfortiškas, tvarus ir energiškai efektyvus namas.

„Valstybė reglamentuodama statybas brėžia labai realius ir gana lengvai įgyvendinamus rodiklius. Nežinau, ką reikia daryti blogai – arba ką specialiai daryti blogai, kad neįgyvendintum A++ klasės reikalavimų, kurie yra iškelti statytojams“, – svarsto daugiau nei dešimtmetį pasyvių ir energiškai efektyvių namų projektavimo srityje besispecializuojantis architektas.

Projektuoti ir statyti be jokių kompromisų

Pastebima, kad dažnai vos įsigiję sklypą gyventojai planuoja juose nedelsdami statyti namus ir nenori ilgai laukti ir skirti pakankamai laiko pasiruošti – pasirengti kokybišką projektą. O kokybiškas projektavimas reikalauja nemažai laiko.

R. Kaminskas pabrėžia, kad projektavimas ir pats projektas šiuo atveju tampa vis aktualesnis. Labai svarbu suprasti – jei yra aukšti reikalavimai, reikia daugiau padirbėti, kokybiškai suprojektuoti, susiskaičiuoti ir parengti tikslų projektą, tik tuomet pradėti statybas. Priešingu atveju, jei projektuojant buvo padaryta klaidų arba daug dalykų praleista ir neįvertinta, statybų metu gali laukti nemalonių ir brangių „staigmenų“.

„Taip pat labai svarbu projektą pasirengti visa apimtimi, o ne tiek, kiek minimaliai reikia, kad gautum statybas leidžiantį dokumentą. Ir, žinoma, pasirinkti maksimaliai gerus partnerius. Ne tuos, kurie parengtų pigiausiai, greičiausiai, bet tuos, kurie turi kompetencijų, žinių. Juk namo pirkimas ir statybos standartinei šeimai yra pati didžiausia investicija, tad būtina investuoti optimaliai“, – teigia architektas ir pažymi, kad svarbiausia yra pats požiūris į savo namą. Ar mėginama apeiti reikalavimus ir norima tik gauti sertifikatą, ar siekiama pastatyti kokybišką namą sau ir savo šeimai.

Pastato projektas – tik dalis darbo. Vėliau laukia statybų etapas, kuriame būtina maksimaliai sekti architekto parengto projekto gairėmis. R. Kaminskas įsitikinęs, kad architektas turi lydėti klientą viso projekto įgyvendinimo metu tam, kad būtų pastatyta kokybiškai. Ne paslaptis, kad daugelis statybos dalyvių nori pakreipti projekto sprendinius sau palankesne, patogesne linkme. Architektas tampa tuo partneriu, kuris padeda klientui nepaslysti ir nuosekliai įgyvendinti projekto sprendinius.

Techniniai A++ klasės reikalavimai

Pagrindiniai pokyčiai, kurie nuo 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojo su A++ energine klase:

1. Iš esmės pasikeitė pastato energijos suvartojimas. A++ klasės pastatų didžiąją sunaudojamos energijos dalį turi sudaryti atsinaujinančių išteklių energija (daugiau nei 50 proc.). Tokiuose pastatuose įrengiami šiluminiai siurbliai, skirti pastatui šildyti (su galimybe pastatą vėsinti), ir papildomai (bet nebūtinai) saulės fotovoltinės jėgainės.

2. Aukštesni reikalavimai vėdinimo sistemai. Jei pastate (jo dalyje) įrengta mechaninio vėdinimo su rekuperacija sistema, rekuperatoriaus naudingumo koeficientas turi būti ne mažesnis už 80 proc. (išskyrus atskirų srautų rekuperatorius, jų naudingumo koeficientas turi būti ne mažesnis kaip 68 proc.), o rekuperatoriaus ventiliatorių naudojamas elektros energijos kiekis neturi viršyti 0,45 Wh/m³.

3. Sugriežtėjo atitvarų šilumos perdavimo koeficientų (U) vertės W/m²∙K. Tai reiškia kad reikia daugiau termoizoliacijos sienoms, stogui ir grindims. Taip pat reikalingi efektyvesnį langai (stoglangiai), durys (vartai).

Kaip pasakoja Kauno technologijos universiteto statybos inžinerijos mokslų daktarė, atestuota SPSC pastatų energinio naudingumo ekspertė Gintarė Mikšienė, siekiant A ++ klasės saulės elektrinė nėra būtina, tačiau tokiu atveju būtinas aukštų parametrų šiluminis siurblys su aukštu sezoniniu naudingumo koeficientu (ηSPF). Šiuo atveju aktualus šildymo koeficientas COP. Taip pat karštam vandeniui ruošti rekomenduotina vietoj kombinuoto tūrinio šildytuvo montuoti karšto vandens tūrinį šildytuvą be elektrinio teno, taip išvengiant didesnio elektros suvartojimo.

Būtina užtikrinti atitvarų U vertes, kurios nurodytos toliau lentelėje. Vadinasi, reikia pasirinkti tokias termoizoliacines medžiagas, kurių deklaruojama šilumos laidumo koeficiento vertė λds (W/(m²∙K)) yra žemiausia.

Atitvaros rūšisŠilumos perdavimo koefic. (U vertė)
Stogai0,1
Šildomų patalpų atitvaros, kurios ribojasi su gruntu0,12
Perdangos virš nešildomų rūsių ir pogrindžių0,12
Sienos0,11
Langai, stoglangiai, švieslangiai ir kitos skaidrios atitvaros0,8
Durys, vartai1,2

Pastato A++ energinę klasę lemia ne tik teisingai suprojektuotų atitvarų arba ne tik šilumos šaltinio parinkimas, bet ir visa visuma, t. y. pastato architektūra – konstrukcijos su šiluminiais tilteliais ir efektyvi pastato inžinerija (šildymas, vėsinimas, karšto vandens ruošimas, vėdinimas, atsinaujinantys šaltiniai).

Roda architects Aero namai eksterjeras IMG 1815
Roda architects Aero namai

Siekiant A++ sertifikato svarbu išvengti klaidų

Pastatų energinio naudingumo ekspertė G. Mikšienė pažymi, kad šilumos šaltinis negali būti tik dujinis katilas ar tik šildymas elektra. Jei vis tik užsakovas ar projektuotojas nenori atsisakyti tokio šildymo, tada prie šio scenarijaus turi būti pridėta atsinaujinančių išteklių energija, t. y. papildomas šilumos šaltinis oras-vanduo ar oras-oras ir papildomai vietinė arba nutolusi saulės elektrinė.

Specialistė atkreipia dėmesį, kad kai kurie statytojai nori sutaupyti termoizoliacijos storį, ypač lauko sienos: „Statytojai naudoja poliuretano plokštes (PIR) siekdami aukštos šiluminės varžos ir plonesnės sienos konstrukcijos. Tačiau pamirštama įvertinti ne tik termoizoliacijos įgeriamumą vėdinamai ar nevėdinamai atitvarai, bet ir tvirtinimo elementų (metalinių smeigių ar sraigtų, metalinių ar nerūdijančiojo plieno laikiklių, kurie skirti lauko apdailai tvirtinti, ir pan.), kurie kerta termoizoliacinį sluoksnį, įtaką. Dėl šios priežasties vėliau reikia storinti PIR sluoksnį sienoje arba kitoje atitvaroje (stoge arba grindyse).

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Fill out this field
Fill out this field
Įveskite tinkamą el. pašto adresą.

Susiję straipsniai
Susiję straipsniai