Top Baneris

2016-ųjų RIBA auksas – į Zahos Hadid kolekciją

2015 lapkričio 1 d.
Zaha HADID - auksinė RIBA 2016 metų moteris.<br>Mary McCartney nuotr.
Zaha HADID - auksinė RIBA 2016 metų moteris.
Mary McCartney nuotr.
Pasidalykite straipsniu

Karališkasis Britanijos architektų institutas (RIBA) paskelbė, kad architektūros primadonai, pasaulinio garso architektei Zahai Hadid, bus įteiktas 2016 metų Karališkasis aukso medalis. Ji taps pirmąja moterimi, pagerbta šiuo prestižiniu architekto darbą ir nuopelnus įvertinančiu apdovanojimu.

Gyrė už drąsą eksperimentuoti

Karališkąjį aukso medalį tvirtina jos didenybė Karalienė Elžbieta II, o juo apdovanojamas vienas arba grupė žmonių, kurie nusipelnė tiesiogine ar netiesiogine įtaka architektūros pažangai. 1848 metais įsteigtą apdovanojimą anksčiau yra pelnę daugybė iškilių architektų, tarp kurių yra Frankas Gehry (2000 m.), Normanas Fosteris (1983 m.), Ludwigas Miesas van der Rohe (1959 m.), Le Corbusier (1953 m.), Frankas Lloydas Wrightas (1941 m.) ir George‘as Gilbertas Scottas (1859 m.).

Z. Hadid garsi visame pasaulyje įspūdingais statinių projektais, taip pat teoriniais ir akademiniais darbais. Jos dinamiški ir novatoriški projektai paremti daugiau kaip 30 metų trukusiais pažangiais eksperimentais ir tyrimais architektūros, dizaino bei urbanistikos srityse.

RIBA prezidentė ir atrankos komisijos pirmininkė Jane Duncan apdovanojimą palydėjo ir asmeniniais susižavėjimo žodžiais: „Zaha Hadid – tai didžiulė jėga architektūroje, daranti įtaką visame pasaulyje. Ji daug eksperimentuoja, ji yra griežta ir reikli, kuria ne tik pastatus, bet ir baldus, avalynę, automobilius. Šią kūrėją pelnytai garbina ir jos geidžia daugybė prekių ženklų ir žmonių visame pasaulyje. Džiaugiuosi, kad Z. Hadid bus apdovanota 2016 metų Karališkuoju aukso medaliu, ir nekantrauju pamatyti, ką ji ir jos biuras darys toliau.“

Ragina rinktis ambicingus sprendimus

Priimdama sveikinimus Z. Hadid sakė: „Labai didžiuojuosi, kad man bus įteiktas Karališkasis aukso medalis, ypač tuo, kad būsiu pirmoji moteris, juo įvertinta už savo darbus ir nuopelnus. Šiandien matome vis daugiau įsitvirtinusių architekčių. Tačiau nereiškia, kad tai lengva padaryti. Kartais iššūkiai yra milžiniški. Per pastaruosius metus įvyko daug pokyčių, ir mes tęsime šį progresą. Šis pripažinimas yra garbė man ir mano biurui, o kartu ir visiems mūsų klientams. Visada jaudinamai įdomu bendradarbiauti su tais, kurie pasižymi dideliu pilietiniu išdidumu ir vizija. Dalis architekto darbo yra užtikrinti, kad žmonės jaustųsi gerai tose erdvėse, kuriose gyvena, eina į mokyklą arba dirba, todėl turime būti pasirengę kelti standartus. Namų, mokyklų ir kitų gyvybiškai svarbių visuomeninių pastatų atsiradimas ilgai buvo paremtas minimalaus egzistavimo koncepcija, tačiau daugiau taip neturėtų būti. Architektai jau turi įgūdžių ir priemonių spręsti šiuos itin svarbius klausimus.“
Zaha Hadid gimė Bagdade 1950 metais. Savo architektūrinę kelionę ji pradėjo 1972 metais, priimta mokytis į Progresyviosios architektūros asociaciją Londone. 1977 metais Z. Hadid prisijungė prie savo buvusių dėstytojų Remo Koolhaaso ir Elios Zenghelio, tapdama Metropolinės architektūros biuro (ang. Office for Metropolitan Architecture) Roterdame partnere. Po kelerių metų Londone ji įsteigė biurą „Zaha Hadid Architects“ ir netrukus visame pasaulyje pagarsėjo savo novatoriškais teoriniais darbais, tarp kurių – „The Peak“ Honkonge (1983 m.), „Kurfürstendamm“ Berlyne (1986 m.) ir Kardifo įlankos operos rūmai Velse (1994 m.).

Ne vienas pirmas kartas

Šiandien Z. Hadid dirba kartu su biuro partneriu Patriku Schumacheriu. Abiem įdomi architektūros, kraštovaizdžio ir geologijos sąsaja – trijų sričių, kurias kūrėjai stengiasi sujungti su taikomomis pažangiausiomis technologijomis, taip išgaudami netikėtas ir dinamiškas architektūros formas.

Z. Hadid karjeros tramplinu tapo pirmasis didelis jos įgyvendintas užsakymas – „Vitros“ gaisrinė stotis Veilyje prie Reino (Vokietija, 1993 m.). Vėliau įgyvendinti išskirtiniai projektai – nacionalinis Italijos XXI amžiaus meno muziejaus „MAXXI Architettura“ (2009 m.), 2012 metų olimpinėms žaidynėms pastatytas Londono vandens centras (2011 m.) ir Gaidaro Alijevo centras Baku (2013 m.) – iliustruoja Z. Hadid bandymus realizuoti kompleksines, takias erdves.

Tokie pastatai kaip Rosenthalio šiuolaikinio meno centras Sinsinatyje (2003 m.) ir Guangdžou opera Kinijoje (2010 m.) irgi buvo pasveikinti kaip architektūra, kurioje mūsų ateities idėjos virsta naujomis erdvių sąvokomis ir dinamiškomis aiškią ateities viziją išreiškiančiomis formomis.

2004 metais Z. Hadid tapo pirmąja moterimi, apdovanota Pritzkerio architektūros premija. Be to, ji jau du kartus laimėjo prestižiškiausią Jungtinės Karalystės architektūros apdovanojimą – RIBA Stirlingo prizą. 2010-aisiais – už Romoje iškilusį MAXXI muziejų, XXI amžiaus meną eksponuojantį pastatą, gimusį iš daugelį metų gryninto eksperimentavimo. Tai brandus architektūros kūrinys, kuriuo perteikiama jo formos ir organizacijos kompleksiškumą paneigianti ramybė. Kitas šį apdovanojimą pelnęs projektas – unikalus Evelyn Grace akademijos projektas, profesionaliai įterptas labai ankštoje erdvėje.

Ir tai toli gražu ne viskas. Z. Hadid darbų kolekcija nepaliauja stebinti ne tik savo mastais, įmantrumu, polėkiu, projektų skaičiumi, bet ir pačiomis netikėčiausiomis, atrodytų, neįmanomiausių sprendimų interpretacijomis. Jei jomis įtikima, viskas tampa įmanoma. Tai įrodė ir Z. Hadid studentai, parengę biomimikrinį turizmo uosto Antarktikoje projektą. Tai jau daug kartų įrodė ir pati primadona, kurios kūryba paženklinti turbūt ne tik visi pasaulio didmiesčiai, bet ir ne viena Vidurio Rytų dykuma.


Pasidalykite straipsniu
Komentarai

Rekomenduojami video