Tag Archives | Modernizmas

Visiems žinoma, jog Tarpukario Kaunas dėl sparčios pažangos ir bohemiško miestiečių gyvenimo būdo buvo pramintas Mažuoju Paryžiumi. Tačiau kas sieja šį miestą su Niujorku? Apie visa tai ir daugiau buvo galima išgirsti konferencijoje „Modernizmas ateičiai: neatrastas Kauno miesto paveldas iš arti“. Dizaino savaitės metu Namų idėjų centre NIC vyko konferencija „Modernizmas ateičiai: neatrastas Kauno miesto paveldas iš arti“. Renginio metu projekto „Kaunas 2022 – Europos… Skaityti daugiau
Administracinio pastato Vilniuje, Gedimino pr. 27 pirmojo aukšto perimetrinis įstiklinimas 2018 m. birželį sukėlė nemažai triukšmo. Kai kurių architektų ir visuomenės veikėjų pasisakymai kėlė diskusijas viešojoje erdvėje, neigiamas išvadas pateikė ir Vilniaus regioninė architektūros taryba. Komentatoriai pasidalijo į dvi grupes, vieni piktinosi sužalota architektūra, kiti teigė, kad pagaliau buvo sutvarkytas pastato kampas. Šis ginčas tapo teisiniu klausimu, nes gindami viešąjį interesą Lietuvos architektų rūmai pateikė… Skaityti daugiau
Lietuvos literatūros ir meno archyvas parengė virtualią dokumentų ir fotografijų parodą, skirtą architekto Vytauto Landsbergio-Žemkalnio kūrybai apžvelgti. Asmenybė Vytautas Landsbergis-Žemkalnis (1893–1993) – žymiausias ir produktyviausias XX a. Lietuvos architektas, kurio gyvenimas ir kūryba atspindi ištisą modernizmo epochą. Architektas. Urbanistas. Kritikas. Teoretikas. Dėstytojas. Paveldosaugininkas. Visuomenės veikėjas. Jo tapatybė kito ir prisitaikydavo prie nuolat kintančių istorinių aplinkybių. Jis aktyviai dalyvavo tarpukario Kauno ir Lietuvos miestelių modernizavime, vadovavo… Skaityti daugiau
Aštuntojo dešimtmečio viduryje Sniečkus (dab. Visaginas) buvo pastatytas kaip satelitinis miestas, skirtas apgyvendinti Ignalinos atominėje elektrinėje (IAE) dirbusiems specialistams. Iš skirtingų tarybinių respublikų atvykę naujakuriai patys dalyvavo statant Visagino miestą ir pasiliko čia gyventi bei dirbti. Šio išskirtinio Sovietų Sąjungoje industrinio projekto įgyvendinimas jiems buvo tarsi realios modernistinės utopijos kūrimas. Reaktyvi sovietinio modernizmo utopija Kaip teigia istorikė A. V. Wen dland, gyvenimas atomograde dėl funkcinės… Skaityti daugiau
Auksinį rugsėjį Lenkijoje lankėsi Kauno jaunųjų architektų, istorikų, menotyrininkų ir paveldosaugininkų sambūrio „Ekskursas“ atstovai. Jie Augustave, Supraslėje, Balstogėje, Varšuvoje, Lodzėje ir Plocke ieškojo tuo pačiu laikmečiu, kaip ir Kaune, sukurtos modernizmo architektūros. Jaunųjų kauniečių pažintis su Lenkijos modernizmu prasidėjo Augustave, kur apžiūrėtas prabangus karininkų Jachtų klubas ant Balčio ežero kranto, kurį 1934 metais suprojektavo architektas Julius Nagurskis (Juliusz Nagórski). Šiame pastate tarpukariu yra vykusios Lietuvos… Skaityti daugiau
Architektų biuro iš Nyderlandų „Wessel de Jonge Architecten“ partnerio architekto Sanderso Nelisseno atstovaujamas biuras garsėja XX amžiaus pastatų rekonstrukcijomis ir pritaikymu šiandienai. „Prieš kelis dešimtmečius statytas ir techniškai, funkciškai atgyvenęs pastatas gali būti labai vertingas – ir dėl to, kad buvo kažkokių išradimų prototipas, ir dėl savo estetikos, bet bene labiausiai – dėl istorijos, kurią pasakoja“, – sako architektas. Anot S. Nelisseno, tarpukariu suklestėjusio ir… Skaityti daugiau
Valstybės atkūrimo 100-mečio proga netrūksta renginių, televizijos laidų ir kitų projektų, kurie kviestų sugrįžti į tarpukarį, atrasti šį laikmetį iš naujo. Kaunietės, menininkė, dizainerė Gerda Liudvinavičiūtė ir Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto (KTU SAF) absolventė Ligita Ažukaitė-Lileikė Kauno modernizmo akcentus perkėlė į marškinių sąsagas, auskarus ir pakabukus. Kolekcijoje „The concrete city | Kaunas“ atrasti galima net septynių objektų detales, o patys papuošalai sukurti… Skaityti daugiau
2018-ieji Europos Sąjungoje paskelbti Europos kultūros paveldo metais, įprasminant šį palikimą kaip atminties, tapatybės, dialogo, sanglaudos ir kūrybiškumo šaltinį. Ši iniciatyva sutampa su Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiu, tad Lietuvoje ypatingas dėmesys bus skiriamas modernizacijos ženklams, ypač modernizmo architektūrai – tuometinės Europos veržlumo ir optimizmo liudininkei. Kauno modernizmo architektūra Kaunas yra svarbiausias Lietuvos miestas, susijęs su architektūriniu modernizmo palikimu. 1918–1940 m. vykusių procesų materialūs ženklai yra… Skaityti daugiau
Tomo S. Butkaus monografijos „Architektas Arnas Dineika“ pristatymas Architektas Arnas Dineika – renesansinio tipo asmenybė ir europinės dimensijos lietuvių kūrėjas. Tai vienas svarbiausių pokarinio Lietuvos modernybės projekto architektų – greta Vytauto Edmundo Čekanausko, brolių Nasvyčių, Nijolės Bučiūtės, Justino Šeiboko, Vytauto Dičiaus, Alfredo Gyčio Tiškaus ir kitų. A. Dineikos indėlis į sovietmečiu sukurtos architektūros ekspoziciją – kelios dešimtys pramoninės paskirties objektų, tarp kurių dar funkcionuojanti Šiaulių… Skaityti daugiau
Dvi moderniąją architektūrą ir miestą apmąstančias knygas „Nuo nekropolio iki akropolio: Vilniaus miestovaizdžio metamorfozės“ ir „Rethinking Modernism and the Built Environments“ pristato jų autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektūros fakulteto Architektūros pagrindų, teorijos ir dailės katedros profesorius Almantas SAMALAVIČIUS. Pokyčių priežastys Knygą „Nuo nekropolio iki akropolio: Vilniaus miestovaizdžio metamorfozės“ (Vilnius: Kultūros barai, 2017, 192 p.) sudaro šešiolika architektūros ir urbanistinės kritikos straipsnių, kuriuos su nedidelėmis… Skaityti daugiau
Kas dvejus metus Europos ir viso pasaulio architektūros mylėtojai laukia žinios – kam atiteks Europos šiuolaikinės architektūros „Oskaras“ – Mies van der Rohe prizas? Kas bus tas naujas, per pastaruosius dvejus metus sukurtas pastatas, atspindintis Europos architektų kūrybiškumą, naujausias tendencijas, iš kurio bus galima pasimokyti? Iki šiol tokių kelrodžių vardai buvo suteikti svarbiems visuomeniniams, kultūriniams pastatams, stebinantiems originalia, drąsia ar subtilia šiuolaikiška architektūra: filharmonija Ščecine,… Skaityti daugiau
Šiaulių „Aušros“ muziejaus padalinys – Chaimo Frenkelio vilos kompleksas – vienas iš nedaugelio Lietuvos moderno architektūros pavyzdžių ne tik Šiaulių krašte, bet ir visoje Lietuvoje. Kompleksą sudaro Chaimo Frenkelio gyvenamasis namas–vila, secesijos stiliaus fontanas ir parkas, išsiskiriantis plastiškais secesinių linijų takais. Šią vasarą parko erdvėje savo vietą surado mažosios architektūros objektas – sūpynės. Netrukus lankytojai išvys ir originalius parko fontano fragmentus. Jau ne vienerius metus… Skaityti daugiau