Blog

Kauno modernizmo architektūros paraiška dėl UNESCO pripažinimo įveikė pirmąjį etapą

M. Laaksonen nuotr.

Kultūros ministerija gavo UNESCO Pasaulio paveldo centro patvirtinimą, kad Kauno modernizmo architektūros nominacinės bylos projektas atitinka administracinius paraiškai keliamus reikalavimus. Tai atveria kelią tobulinti ir iki 2021 m. vasario 1 d. teikti galutinę paraiškos versiją tarptautinių ekspertų ir UNESCO Pasaulio paveldo komiteto vertinimui, siekiant Kauno modernizmo architektūrai suteikti UNESCO Pasaulio paveldo statusą.  

Nominacinės bylos „Modernusis Kaunas: Optimizmo architektūra, 1919–1939 m.“ (angl. Modern Kaunas: Architecture of Optimism) projektas parengtas Kultūros ministerijai bendradarbiaujant su Kauno miesto savivaldybe ir Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriatu. Šiame projekte nustatyta ir apibrėžta Kauno modernizmo architektūros išskirtinė visuotinė vertė, atlikta lyginamoji analizė, parengtas vietovės valdymo plano projektas. Paraišką rengė ekspertų grupė, kurios darbui lėšas skyrė Kauno miesto savivaldybė. Grupei nuo šių metų pradžios vadovauja Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto profesorė Marija Drėmaitė. 

Kultūros ministro įsakymu buvo sudaryta kultūros viceministrės Ingridos Veliutės vadovaujama Tarpinstitucinė priežiūros grupė, kuri stebėjo paraiškos rengimo procesą, sprendė strateginius klausimus. 

Sulaukus teigiamo UNESCO Pasaulio paveldo centro administracinės patikros įvertinimo, penktadienį planuojamas paskutinis šios kadencijos Tarpinstitucinės priežiūros grupės posėdis. Šis nominacinės bylos rengimo etapas užbaigia Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių plane įrašyto veiksmo „Siekimas įtraukti Kauno modernizmo architektūrą į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą“ įgyvendinimą. 

Pirmieji darbai rengiant dokumentus, reikalingus Kauno modernizmo architektūros įrašymui į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, pradėti 2016 m. 

Istoriją pasakojanti architektūra

Kaune modernizmas susiformavo tarpukariu, kai miestas buvo Lietuvos laikinoji sostinė, o kelias UNESCO link prasidėjo 2017 metais. Tuomet Lietuva pateikė paraišką į preliminarųjį UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Į jį patenka objektai, pretenduojantys tapti išskirtinės vertės gamtos ir kultūros paveldo vietovėmis.

Kaune didžiausia modernizmo epochos pastatų koncentracija yra Naujamiesčio ir Žaliakalnio teritorijose. Čia tarpukariu pastatyta daugybė administracinės, visuomeninės, pramoninės bei gyvenamosios paskirties pastatų liudija optimistinę sostinės statybą ir tikėjimą modernios valstybės ateitimi.

Ypatingai vertinamos išlikusios tam laikmečiui būdingos susisiekimo priemonės – veikiantys Žaliakalnio ir Aleksoto funikulieriai. Unikalią vietos dvasią Kaune kuria ne tik fasadai, bet ir išlikę autentiški aplinkos bei dizaino elementai.

Tarptautinis dėmesys miestui

Pasaulio paveldo statusas ženkliai prisidėtų prie tarpukario modernizmo architektūros išsaugojimo. Tuo pačiu šis titulas pritrauktų tokiu išskirtiniu reiškiniu besidominčius turistus iš viso pasaulio. Kauno paveldo ir turizmo ekspertams tai būtų puiki galimybė užmegzti ryšius su kolegomis tarptautiniu mastu, keistis ekspertinėmis žiniomis ir didinti miesto žinomumą.

Kauno nominacinės paraiškos pirminis variantas UNESCO Pasaulio paveldo centrui buvo įteiktas spalį. Jį parengė Kauno miesto savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus sudaryta ekspertų darbo grupė (vadovė – Vilniaus universiteto profesorė Marija Drėmaitė; specialistai: Sigita Bugenienė, dr. Vaidas Petrulis, Raimonda Rickevičienė, Saulius Rimas, Žilvinas Rinkšelis, Živilė Šimkutė, Renata Vaičekonytė-Kepežinskienė),.

Kitąmet dokumento laukia išsamios vertinimo procedūros, tarptautinių ekspertų vizitai, o 2022-ųjų vasarą turėtų būti priimtas sprendimas dėl Kauno modernizmo architektūros įrašymo į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.

Ne vien žinomi objektai

Kauno modernizmas – tai ne tik žinomi architektūros objektai. Greta Karininkų Ramovės, Centrinio pašto, Kristaus Prisikėlimo bazilikos, Vytauto Didžiojo karo muziejaus ir kitų puikuojasi ištisos Naujamiesčio ir Žaliakalnio zonos, pasižyminčios modernistinės architektūros sankaupa.

Kaunas pretenduoja tapti jau penktąja Lietuvoje UNESCO saugoma vietove. Kiti mūsų šalyje į Pasaulio paveldo sąrašą įtraukti objektai: Vilniaus istorinis centras, Kernavės archeologinė vietovė, Kuršių nerija ir Struvės geodezinio lanko punktai.

Parašykite komentarą


Atsiliepimų nėra.